VAI­KAI „IŠ MĖ­GIN­TU­VĖ­LIO“

em je jau gy­ve­na apie mi­li­jo­nai mo­ni , ku­riems iš­vys­ti pa­saul pa­dp jjo me­di­kai, nau­do­da­mi mo­der­ni tec nik ir moks­lo su­kur­tus ap­vai­si­ni­mo me­to­dus. Šiurp­ti d l to ar d iaug­tis

Laima - - Patark draugei -

DD

- ...apie ku­rios sis­te­mi­ni­mo bū­ti­ny­bę kalba vi­si, kas su­si­du­ria su ne­vai­sin­gu­mo rei­ka­lais. Lie­tu­vo­je apy­tik­riai 15 proc. po­rų ne­ga­li su­si­lauk­ti vai­kų (to­kį skai­čių mū­sų spe­cia­lis­tai mi­ni to­dėl, kad juo api­bū­di­na­ma ki­tų Eu­ro­pos ša­lių si­tu­aci­ja) ir tai – stip­rė­jan­ti ten­den­ci­ja. Su­pra­t­imo, kad šią skaus­min­gą ir pa­vie­nėms šei­moms, ir vi­sai vals­ty­bei prob­le­mą sėk­min­gai pa­de­da spręs­ti pa­gal­bi­nis ap­vai­si­ni­mas, mums dar la­bai trūks­ta. Jei sta­tis­ti­ka apie kū­di­kius, pra­dė­tus tal­ki­nant moks­lui ir vai­sin­gu­mo spe­cia­lis­tams, bū­tų cent­ra­li­zuo­tai ren­ka­ma ir skel­bia­ma vi­suo­me­nei, bū­tų ma­žiau mi­tų ir ge­ro­kai leng­viau po­roms, ku­rios trokš­ta pa­tir­ti tė­vys­tės džiaugs­mą. Da­bar gi dėl to, kad dau­ge­lis ne­nu­tuo­kia apie rea­lias ne­vai­sin­gu­mo prie­žas­tis ir ste­buk­lui pri­lygs­tan­čias, bet žmo­gaus pro­to su­kur­tas ir pa­aiš­ki­na­mas gy­vy­bės pra­dė­ji­mo tech­no­lo­gi­jas, ne­vai­sin­gi vy­rai ir mo­te­rys daž­niau­siai sle­pia ir sa­vo bė­dą, ir vi­zi­tus į vai­sin­gu­mo kli­ni­ką net nuo ar­ti­miau­sių žmo­nių. Vie­nas iš įsi­šak­ni­ju­sių mi­tų – kad vai­kai „iš mė­gin­tu­vė­lio“( ) gims­ta blo­ges­nės svei­ka­tos. Ta­čiau už­sie­nio moks­li­nin­kų ty­ri­mai ro­do, kad jie nei fi­ziš­kai, nei pro­tiš­kai, nei psi­chiš­kai ne­si­ski­ria nuo ki­tų vai­kų. Be­ne di­džiau­sias yra ap­si­gi­mi­mo dėl ge­ne­ti­nių prie­žas­čių pa­vo­jus, ta­čiau to­kių at­ve­jų pa­si­tai­ko tiek tarp vai­kų, gimusių po pa­gal­bi­nių pro­ce­dū­rų, tiek pa­sto­jus na­tū­ra­liai. - Tie­sa, in vit­ro vai­kai ap­si­gims­ta 1 proc. daž­niau. Tai ga­li­ma pa­aiš­kin­ti: daž­na­ai ne­vai­sin­gi – vy­res­nio am­žiaus žmo­nės ir jųų ly­ti­nių ląs­te­lių ko­ky­bė yra su­ma­žė­ju­si – dė­ll to di­dė­ja ge­ne­ti­nių li­gų ri­zi­ka. Ki­ta ver­tus, tai­kant pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo pro­ce­dū­rass įma­no­ma ap­sau­go­ti bū­si­mą kū­di­kį nuo kaii ku­rių pa­vel­di­mų li­gų: ap­vai­sin­ti at­ren­ka­mi ge­riau­sios ko­ky­bės sper­ma­to­zo­i­dai, o implan­tuo­ti į gim­dą – stip­riau­si iš ap­vai­sin­tų kiau­šia­ląs­čių už­si­mez­gę emb­rio­nai. Lie­tu­vo­je lei­džia­ma įkel­ti ne dau­giau kaip tris emb­rio­nus, pa­pras­tai bū­si­mi tė­vai pa­si­ren­ka du. Dvy­nu­kai gims­ta maž­daug ket­vir­ta­da­liui to­kiu bū­du pa­sto­ju­sių mo­te­rų, ki­tų nėš­tu­mas bū­na vie­na­vai­sis. Ant­ras po­pu­lia­rus mitas – kad tie vai­kai au­ga be­sie­liai, nes bu­vo „dirb­ti­nai su­konst­ruo­ti“. Ir vėl ne­tie­sa: jie au­ga ap­sup­ti di­džiu­lės tė­vų mei­lės (o štai ne­ma­žai na­tū­ra­liai pra­dė­tų vai­kų jos ne­pa­ti­ria), nes tiems žmo­nėms yra iš­sva­jo­t­ii ir la­bai lauk­ti. To­kie vai­kai vi­saip la­vi­na­mi, jų po­jū­čių pasaulis rū­pes­tin­gai puo­se­lė­ja­mas, to­dėl jiee daž­nai tu­ri aukš­tes­nį IQ, jau­čia glau­des­nį ry­šį su ma­ma ir tė­čiu, nei na­tū­ra­liai pra­dėt­ti jų bend­ra­am­žiai. - Dar vie­nas mitas! Pa­vyz­džiui, pir­mas pa­sau­ly­je in vit­ro vai­kas – bri­tė Loui­se Joy y Brown, gi­mu­si 1978 m., na­tū­ra­liu bū­du su­si­lau­kė - sū­naus, jos taip pat in vit­ro pra­dė­taa se­suo Na­ta­lie – duk­ters... Tai­gi, rea­ly­bė pa­nei­gia - ir šį mi­tą. Ne­vai­sin­gu­mas tik­rai nė­ra a pa­vel­di­mas. Jei jū­sų ma­ma sun­kiai pa­sto­jo o, vi­siš­kai ne­reiš­kia, kad taip bus ir jums.

NE­VAI­SIN­GI VY­RAI IR MO­TE­RYS DAŽ­NIAU­SIAI

SLE­PIA IR SA­VO BĖ­DĄ, IR VI­ZI­TUS Į VAI­SIN­GU­MO KLI­NI­KĄ NET NUO AR­TI­MIAU­SIŲ

ŽMO­NIŲ.

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.