9 do­va­nos, ku­rias ver­ta pasidovanoti

Moks­li­nin­kai tei­gia, kad do­va­no­da­mi ki­tiems pa­ti­ria­me di­džiau­sią lai­mę. Ta­čiau įtei­kę do­va­ną sau taip pat ga­li­me ne­ma­žai pa­si­pel­ny­ti. Svar­biau­sia – ži­no­ti, ką ir kur įsi­gy­ti.

Laima - - Turinys -

Moks­li­nin­kai tei­gia, kad do­va­no­da­mi ki­tiems pa­ti­ria­me di­džiau­sią lai­mę. Ta­čiau įtei­kę do­va­ną sau taip pat ga­li­me ne­ma­žai pa­si­pel­ny­ti

Ku­ri gi mo­te­ris ne­mėgs­ta siaub­ti par­duo­tu­vių? Tai da­ro­me taip na­tū­ra­liai, kad nė ne­pa­ste­bi­me, kaip įsi­gy­ja­me daik­tų vien iš im­pul­so pirk­ti. Va­lan­dos tuš­ti­nant par­duo­tu­vės len­ty­nas ir de­monst­ruo­jant ma­das ma­ta­vi­mo­si ka­bi­no­je pra­bė­ga kaip ke­lios mi­nu­tės, o eufo­ri­ja įsi­gi­jus nau­ją pir­ki­nį iš­b­lės­ta vos pra­vė­rus spin­tos du­ris ar iš­gir­dus pir­mą­jį komp­li­men­tą. Pi­ni­gai iš­leis­ti, gau­ta nau­da – mi­ni­ma­li. O gal įma­no­ma ją pa­di­din­ti? Ir ar vi­si pir­ki­niai tė­ra „grei­ta­sis mais­tas“mū­sų ne­pa­so­ti­na­mam „ skran­džiui“? Nors psi­cho­lo­gai tei­gia, kad daik­tai lai­mės ne­ne­ša, kar­tu iš da­lies tai pa­nei­gia at­skleis­da­mi tei­gia­mą jų as­pek­tą. Štai ką ver­ta pasidovanoti sau, kad gau­tu­me dau­giau­sia nau­dos.

1 DO­VA­NA SIE­LAI IR KŪ­NUI – ŠO­KO­LA­DAS

Šie moks­li­nin­kų at­ra­di­mai – tik­ras džiaugs­mas sma­li­žėms! Da­bar ga­li­me su pa­leng­vė­ji­mu nu­til­dy­ti są­ži­nės bal­są , ku­ris kas­kart mums prie­kaiš­tau­ja at­si­lau­žus šo­ko­la­do ply­te­lę, ir ją su­val­gy­ti taip, kaip ir de­ra – mė­gau­jan­tis vi­su 100 proc.! Šo­ko­la­das nė­ra kenks­min­gas nei svei­ka­tai, nei fi­gū­rai ir net ga­li bū­ti nau­din­gas. Ži­no­ma, jei juo gar­džiuo­si­mės sai­kin­gai. Ty­ri­mai ro­do, kad juo­da­ja­me šo­ko­la­de esan­tys an­tioksi­dan­tai pa­de­da ma­žin­ti krau­jo­spū­dį ir sau­go nuo šir­dies smū­gio. Be to, ją „ ra­mi­na“: ti­ria­mie­ji, ku­rie kas­dien dvi sa­vai­tes val­gė po 40 g šio ska­nės­to, pa­ty­rė ma­žiau st­re­so nei įpras­tai. Na, ir sal­džiau­sia ži­nia die­tų ša­li­nin­kėms: šo­ko­la­dą ga­li­ma val­gy­ti net kai no­rima iš­lai­ky­ti gra­žią fi­gū­rą! Sun­ku pa­ti­kė­ti, ta­čiau, moks­li­nin­kės Be­at­ri­ce Go­lomb tei­gi­mu, plo­niau­si žmo­nės yra bū­tent tie, ku­rie juo mė­gau­ja­si re­gu­lia­riai.

2 VIE­TOJ SVARS­TYK­LIŲ MA­ŽI, TA­ČIAU MIELI IN­DAI

Kuo ma­žiau įsi­dė­si­me, tuo ma­žiau su­val­gy­si­me. Re­gis, aki­vaiz­di tie­sa, ta­čiau daž­nai ją pa­mirš­ta­me rink­da­mo­si in­dus par­duo­tu­vė­je. Per­ka­me kuo di­des­nes lėkš­tes, du­be­nė­lius ir tau­res – juk jos kur kas sti­lin­ges­nės ir pra­ban­ges­nės! Sve­čiams pa­tin­ka, o skran­džiui, de­ja, ne. Ty­ri­mai ro­do, kad tą pa­tį mais­to kie­kį , pa­tiek­tą skir­tin­go dy­džio lėkš­tė­se, su­vo­kia­me skir­tin­gai, taip ap­gau­da­mos ne tik sa­vo akis, bet ir so­tu­mo jaus­mą. Pa­vyz­džiui, ti­ria­mie­ji į di­de­lį du­be­nį įsi­dė­da­vo (ir, aiš­ku, su­val­gy­da­vo) net 30 proc. dau­giau le­dų nei į ma­žes­nį, nors tei­gė vie­no­dai pa­si­so­ti­nę. Skir­tin­gų for­mų tau­rės taip pat klai­di­na – ap­skai­čiuo­ta, kad iš pla­čių tau­rių iš­ge­ria­ma 12 proc. dau­giau vy­no. Jei so­tu­mo jaus­mas tas pats, kam ap­krau­ti or­ga­niz­mą pa­pil­do­mo­mis ka­lo­ri­jo­mis?

3 VER­TĖS NEPRARANDANTYS PA­TY­RI­MAI

„ Lai­mės ne­nu­si­pirk­si“, – tei­gia psi­cho­lo­gai. Ta­čiau yra vie­na iš­im­tis – ne­bent pi­ni­gus lei­si­me po­ty­riams. Pa­kan­ka pa­ly­gin­ti jaus­mus, ku­rių ky­la įsi­gi­jus di­zai­ne­rio ran­ki­nę ir ap­si­lan­kius mėgs­ta­mos gru­pės kon­cer­te: įspū­džiai ir šir­dies šėls­mas at­gy­ja kas­kart iš­gir­dus dai­ną , o štai ran­ki­nę jau pa­kei­tė ma­din­ges­nė nau­jie­na. Tai­gi, jei no­ri­me „ nu­si­pirk­ti“tei­gia­mų emo­ci­jų, ku­rios ne­b­lės­ta su­lig nau­ju se­zo­nu, ge­riau pi­ni­gus in­ves­tuo­ti į pa­ty­ri­mus, kad ir kas tai bū­tų: žy­gis bai­da­rė­mis, te­at­ro abo­ne­men­tas, skry­dis oro ba­lio­nu, ke­ra­mi­kos bū­re­lis ar dar ge­riau – ke­lio­nė į už­sie­nį. Nie­kas ki­tas taip ne­ap­do­va­no­ja įspū­džiais, kaip kla­jo­nės po dar ne­ma­ty­tus kraš­tus. Be to, daž­niau ke­liau­jan­tys žmo­nės tam­pa kū­ry­biš­kes­ni ir at­vi­res­ni.

4 DŽIAUGS­MĄ TALPINANTI UŽ­RA­ŠŲ KNYGELĖ

Už­ra­šų knygelė ga­li tap­ti ne tik stu­den­tų ir mok­s­lei­vių ge­riau­sia drau­ge. Iš tie­sų, ji vie­na daž­niau­siai psi­cho­lo­gų re­ko­men­duo­ja­mų prie­mo­nių ieš­kant gy­ve­ni­mo pil­na­t­vės, ko­vo­jant su nei­gia­mais jaus­mais ir net stip­ri­nant san­ty­kius. Kaip bal­tus po­pie­riaus la­pus pa­vers­ti ne­mo­ka­mu te­ra­pi­jos se­an­su? Kiek­vie­ną die­ną už­ra­šų kny­ge­lė­je su­ra­šy­ki­me pen­kis da­ly­kus, už ku­riuos tuo me­tu jau­čia­mės dė­kin­gos. Net jei die­na bu­vo sun­ki, ra­ski­me po­zi­ty­vių mo­men­tų. Ty­ri­mai ro­do, kad kas­dien ra­šant dė­kin­gu­mo die­no­raš­tį ga­li­ma pa­si­jus­ti net 25 proc. lai­min­ges­nėms. Be to, tai pa­de­da pa­ste­bė­ti ir įver­tin­ti da­ly­kus, ku­riuos daž­nai per sku­bė­ji­mą ir rū­pes­čius pra­lei­džia­me pro akis. Mė­ne­sio ga­le at­li­ki­me ne­di­de­lį au­di­tą – įver­tin­ki­me, kas su­tei­kė dau­giau­sia džiaugs­mo, ir įtrau­ki­me tai į sa­vo die­no­tvar­kę. Na, o jei no­ri­me su­stip­rin­ti san­ty­kius, die­no­raš­ty­je su­ra­šy­ki­me tei­gia­mas part­ne­rio sa­vy­bes. Gar­siau­sias san­ty­kių ty­rė­jas Joh­nas Gott­ma­nas tei­gia ga­lin­tis 90 proc. tiks­lu­mu pa­sa­ky­ti, ku­riai po­rai ne­lem­ta bū­ti kar­tu. Jis re­mia­si 5:1 tai­syk­le – jei su­tuok­ti­niai pa­ti­ria dau­giau nei­gia­mų da­ly­kų nei tei­gia­mų, jie iš­si­skirs. Kad tam už­kirs­tu­me ke­lią , kiek­vie­nam nu­si­vy­li­mui pa­mė­gin­ki­me ras­ti pen­kias tei­gia­mas part­ne­rio sa­vy­bes ar veiks­mus ir juos už­ra­šy­ki­me.

5 AKI­NIAI NUO SAU­LĖS AR­BA PIK­TŲ EMO­CI­JŲ

Taip, jie ap­sau­go nuo raukš­lių, kai no­ri­si pri­si­merk­ti švie­čiant sau­lei. Ta­čiau psi­cho­lo­gai kalba ir apie dar vie­ną da­ly­ką: juos dė­vė­da­mi žmo­nės bū­na ne to­kie pik­ti! Moks­li­nin­kai gied­rą die­ną pa­pra­šė sau­lės aki­nius dė­vin­čius ir jų ne­dė­vin­čius pra­ei­vius už­pil­dy­ti spe­cia­lius klau­si­my­nus. Pa­ste­bė­ta, kad as­me­nys su sau­lės aki­niais jau­tė­si ne to­kie pik­ti kaip jų ne­dė­vin­tys pa­ke­lei­viai. Įdo­mus ir ne­ti­kė­tas at­ra­di­mas, ta­čiau pa­aiš­ki­ni­mas la­bai pa­pras­tas: mū­sų vei­do iš­raiš­ka tu­ri tie­sio­gi­nę įta­ką bū­se­nai. Jei esa­me su­si­rau­ku­sios be ypa­tin­gos prie­žas­ties, kū­nas siun­čia sig­na­lą sme­ge­nims, kad „ į jung­tų“ati­tin­ka­mą emo­ci­ją. Tai­gi, jei no­ri­me bū­ti lai­min­ges­nės, sau­lė­tą die­ną ne­pa­mirš­ki­me aki­nių, ne­svar­bu, va­sa­ra ar žie­ma. Ta­čiau tu­rė­ki­me ome­ny ir ki­tą ne­pa­gei­dau­ja­mą po­vei­kį: su jais esa­me lin­ku­sios daug daž­niau suk­čiau­ti.

6 LIUDININKAS FO­TO­A­PA­RA­TAS

Pas­ta­ruo­ju me­tu fo­to­a­pa­ra­tą daž­niau nau­do­ja­me as­me­nu­kėms, nei įspū­džiams įam­žin­ti. Vis dėl­to, jei no­ri­me bū­ti lai­min­ges­nės, ob­jek­ty­vą tu­ri­me daž­niau kreip­ti ne į sa­ve, o į iš­orę. Po­zi­ty­vio­sios psi­cho­lo­gi­jos at­sto­vė Son­ja Ly­u­bo­mir­sky re­ko­men­duo­ja kas­dien nu­fo­to­gra­fuo­ti pen­kis da­ly­kus, ku­rie tą die­ną pa­tai­sė nuo­tai­ką ar su­kė­lė tei­gia­mų emo­ci­jų. Pa­vyz­džiui, ka­vos puo­de­lį, ku­rį iš­gė­rė­me sma­gio­je drau­gi­jo­je, vai­ko šyp­se­ną, švel­nias vy­ro ran­kas. Užval­džius niū­riai nuo­tai­kai, be­liks at­si­vers­ti šį nuo­trau­kų al­bu­mą. Jis pa­dės ne tik su­ža­din­ti šil­tus jaus­mus, bet ir su­si­telk­ti į tai, kas iš­ties svar­bu mū­sų gy­ve­ni­me.

7 DĖ­ME­SĮ PRIKAUSTANTI RAU­DO­NA SPAL­VA

Kaip tei­gė ame­ri­kie­čių di­zai­ne­ris Bil­las Blas­sas, kai ky­la abe­jo­nių, kuo ap­si­reng­ti, rei­kia reng­tis rau­do­nai. Ši tai­syk­lė ypač tin­ka pa­si­ma­ty­mų rin­ko­je. Moks­li­nin­kai pa­tvir­ti­no tai, ką in­tui­ty­viai ži­no­me: vy­rams pa­tin­ka rau­do­nai pa­si­puo­šu­sios mo­te­rys. Ma­ža to, tą pa­čią dai­lio­sios ly­ties at­sto­vę jie su­vo­kia kaip pa­traukles­nę ir sek­su­ales­nę, kai ji vil­ki rau­do­nos, o ne ki­tos spal­vos dra­bu­žiais (ar net sto­vi rau­do­na­me fo­ne), ir yra pa­si­ry­žę la­biau dėl jos iš­lai­dau­ti. Skaista­lai, rau­do­ni lūpų da­žai taip pat pri­de­da pa­pil­do­mų gro­žio ba­lų. Iš kur to­kia vy­rų ma­ni­ja rau­do­nai spal­vai? Psi­cho­lo­gai tai aiš­ki­na evo­liu­ci­ja: rau­do­ni mo­ters žan­dai in­di­kuo­ja, kad jos ge­ra svei­ka­ta (tai­gi, ge­ra kan­di­da­tė gi­mi­nei pra­tęs­ti) ir, ti­kė­ti­na, ji yra vai­sin­ga (vai­sin­go­mis die­no­mis mo­ters vei­das rau­do­nes­nis). Ne itin ro­man­tiš­ki pa­aiš­ki­ni­mai, ta­čiau jei no­ri­me at­kreip­ti vy­rų dė­me­sį, ši spal­va ga­li tap­ti mū­sų slap­tuo­ju gink­lu. Įdo­mu, kad rau­do­nai ap­si­ren­gę vy­rai taip pat „ nu­gink­luo­ja“mo­te­ris.

8 ENER­GI­JOS ŠAL­TI­NIS VAZONĖLYJE

Kai no­ri­me pa­si­sem­ti jė­gų ir įkvė­pi­mo, prie­globs­čio pa­pras­tai ieš­ko­me gam­to­je. Pa­si­ro­do, tai ga­li­me pa­da­ry­ti ir ne­iš­ėju­sios iš na­mų – te­rei­kia ant dar­bo sta­lo pa­si­sta­ty­ti au­ga­lą. Na­mi­niai au­ga­lai pa­lan­kiai vei­kia mū­sų kū­ry­bi­nes ga­lias ir di­di­na pro­duk­ty­vu­mą. Bent jau taip tei­gia psi­cho­lo­gai, at­li­kę 90 eks­per­i­men­tų įvai­rio­se or­ga­ni­za­ci­jo­se. Vie­nuo­se biu­ruo­se pa­val­di­niai dar­bo sta­lus ga­lė­jo pa­si­puoš­ti gy­vais au­ga­lais, ki­tuo­se – ne. Pa­aiš­kė­jo, kad toks ne­di­de­lis triu­kas pa­dė­jo pa­kel­ti dar­buo­to­jų pro­duk­ty­vu­mą iki 38 proc., o kū­ry­biš­ku­mą – net 45 proc.! Be to, jie sa­kė esan­tys lai­min­ges­ni. Li­go­ni­nė­se at­lik­ti ty­ri­mai at­sklei­dė ir ki­tą tei­gia­mą au­ga­lų po­vei­kį: pa­cien­tai pa­ty­rė ma­žiau įtam­pos ir ne­ri­mo, jau­tė­si ma­žiau pa­var­gę, leng­viau iš­kęs­da­vo skaus­mą.

9 SPOR­TO KLU­BO NARYSTĖ, AR­BA PA­TO­GŪS SPOR­TI­NIAI BA­TE­LIAI

Džiu­gu, kad spor­tas, ypač bė­gio­ji­mas, pa­ma­žu tam­pa ma­da. Vis dau­giau žmo­nių da­ly­vau­ja ma­ra­to­nuo­se ir vis daž­niau feis­buke gi­ria­si dvi­ra­čiu nu­va­žiuo­tais ki­lo­met­rais. Vis dėl­to spor­tas tu­rė­tų tap­ti kas­die­niu ri­tu­alu, o ne lai­ki­nu pa­si­pui­ka­vi­mu prieš drau­gus. Įro­dy­ta, kad fi­zi­nis ak­ty­vu­mas nau­din­gas ne tik svei­ka­tai. Re­gu­lia­riai spor­tuo­jan­tys žmo­nės re­čiau ser­ga dep­re­si­ja, grei­čiau ją įvei­kia, pa­si­žy­mi ge­res­ne at­min­ti­mi, la­biau su­si­kau­pia, pa­ti­ria ma­žiau st­re­so dar­be, yra kū­ry­biš­kes­ni ir, svar­biau­sia – lai­min­ges­ni. Nors ir ko­kią spor­to ša­ką pa­si­rink­si­me, šios do­va­nos nau­dą ne­abe­jo­ti­nai pa­ju­si­me.

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.