Pra­ras­to vy­riš­ku­mo kai­na

Kast­ra­tas – sek­su­a­liai iš­nie­kin­to žmo­gaus sim­bo­lis. Sul­to­no ha­re­mą sau­go­ję eunu­chai ar dan­giš­ko bal­so gies­mi­nin­kai bu­vo ber­niu­kai ir vy­rai, už pra­ras­tą vy­riš­ku­mą su­mo­kė­ję di­džiau­sią – vi­so gy­ve­ni­mo – kai­ną. Va­din­ti juos vi­sus be­jė­giais taip pat ne­tei­sin­ga

Laima - - Turinys - Er­ne­sta Ma­žalskai­tė-par­ma

Vi­sų kast­ra­tų – tre­čią­ja ly­ti­mi va­din­tų vy­rų – gy­ve­ni­mas bu­vo iš­skir­ti­nis

Pir­mą kar­tą is­to­ri­jo­je vy­riš­ku­mo sa­vo no­ru at­si­sa­kė graikų per­so­na­žas Atis. Ypa­tin­ga au­ka bu­vo skir­ta ypa­tin­gai mo­te­riai – dei­vei Ki­be­lei. Ji bu­vo ne tik vi­sų die­vų, žmo­nių, gy­vū­nų ir au­ga­lų Di­džio­ji Mo­ti­na, bet ir Ačio ma­ma bei my­li­mo­ji. De­ja, idi­liš­kus po­ros san­ty­kius sug­rio­vė f izi­nė Ačio ne­iš­ti­ki­my­bė vie­nai iš nim­fų. Su­dau­žęs mo­ti­nos šir­dį sū­nus taip gai­lė­jo­si, kad nu­spren­dė pats su­nai­kin­ti kal­čiau­sią sa­vo kū­no da­lį. Ti­ki­ma, kad prie pu­šies ka­mie­no iš­si­kast­ra­vu­sio Ačio krau­ju ap­lie­ta že­mė pra­žy­do naš­lai­tė­mis, o pats ne­lai­mė­lis nu­krau­ja­vęs mi­rė. Po­el­gio su­krės­ta vi­sa­ga­lė dei­vė sū­nų iš mi­ru­sių­jų pri­kė­lė, o jo po­el­gį su­tau­ri­no iki šven­tų ap­ei­gų ver­to kul­to.

Grai­ki­jo­je V a. pr. Kr. iš­pli­tęs dei­vės Ki­be­lės kul­tas gy­va­vo maž­daug 500 me­tų. Ap­ei­gos vyk­da­vo prie Ačio po­el­gį sim­bo­li­zuo­jan­čios apip­jaus­ty­tos pu­šies. Ap­si­ren­gę mo­te­riš­kais dra­bu­žiais, kū­nus ir plau­kus iš­si­te­pę kva­piai­siais alie­jais, ly­di­mi grei­tos mu­zi­kos vy­rai šok­da­vo, kol vi­siš­kai iš­se­kę pa­siek­da­vo eks­ta­zę ir iš­si­kast­ruo­da­vo. Ti­kė­ta, kad ne­te­kus vy­riš­ku­mo įgy­ja­mas dei­vės pa­lan­ku­mas ir net die­viš­ko­ji jos ga­lia. O tik lais­vas nuo kū­niš­kų pa­gun­dų žmo­gus pri­ar­tė­ja prie sie­kia­mos be­ly­tės to­bu­ly­bės.

Se­no­vės Ro­mo­je dei­vės Ki­be­lės die­na bu­vo mi­ni­ma per pa­va­sa­rio ly­gia­die­nį. Ri­tu­a­lo da­ly­viai gal­li („gai­džiai“) ap­ei­gų me­tu taip pat lie­da­vo krau­ją ir kast­ruo­da­vo­si, ta­čiau to­kią prak­ti­ką su­sku­bo už­draus­ti im­pe­ra­to­rius. Dei­vės gar­bin­to­jams vie­toj vy­riš­kų ge­ni­ta­li­jų tek­da­vo au­ko­ti jau­tį.

No­ras f iziš­kai su­nai­kin­ti į ly­ti­nę nuo­dė­mę ve­dan­tį or­ga­ną ne­a­p­len­kė ir pa­pras­tų mir­tin­gų­jų Ru­si­jo­je. Sek­tą „ Skop­cai“(rus. скопцы – „iš­kast­ruo­ti“) XVIII a. su­bū-

uka dei­vei

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.