Pa­tark drau­gei

Vai­sin­gu­mo kli­ni­kos be pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo la­bo­ra­to­ri­jos ir jo­je šei­mi­nin­kau­jan­čių emb­rio­lo­gų ne­bū­na. Vi­sa, kas ten vyks­ta, ga­li nu­lem­ti apie kū­di­kį sva­jo­jan­čių tė­vų li­ki­mą.

Laima - - Turinys -

Sau­go kaip sa­vo akį

PRIE­ŽAS­TYS, DĖL KU­RIŲ MO­TE­RYS NE­GA­LI PA­STO­TI, NEVIENODOS, TAD IR JOMS PA­REN­KA­MOS GY­DY­MO PRIE­MO­NĖS SKI­RIA­SI.

Yra prob­le­mų, apie ku­rias ven­gia­ma gar­siai kal­bė­ti. Ne­vai­sin­gu­mas – vie­na iš jų. Net­gi sau pri­si­pa­žin­ti, kad to­kią tu­ri, oi, kaip ne­si­no­ri... Ta­čiau nei­gi­mas, ty­lė­ji­mas ir sa­vi­grau­ža tik­rai ne­pa­dės pa­keis­ti pa­dė­ties! Tai kodėl ne­pa­si­ta­rus su ta ar tuo, ku­riais pa­si­ti­ki­te, ku­rie vis­kuo do­mi­si ir mie­lai da­li­ja­si sa­vo ži­nio­mis? (Jei da­bar pa­gal­vo­jo­te ir apie „Lai­mą“, pa­gal­vo­jo­te tei­sin­gai!)

Gal ži­nai, ką da­ro emb­rio­lo­gas? Jis kaž­ką vei­kia su kiau­šia­ląs­tė­mis, sper­ma­to­zo­i­dais, emb­rio­nais ir pas­kui nu­tin­ka ste­buklas – mo­ters kū­ne už­si­mez­ga taip lauk­ta gy­vy­bė... Gy­vy­bės ste­buk­lą su­ku­ria ne tik emb­rio­lo­gas, ta­čiau šio spe­cia­lis­to in­dė­lis iš­ties la­bai svar­bus. Su kiau­šia­ląs­tė­mis ir sper­ma­to­zo­i­dais jis „bu­ria“tai­ky­da­mas įvai­rius pri­pa­žin­tus pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo me­to­dus. Pa­pras­čiau­sia kiau­šia­ląs­čių įdė­ti į spe­cia­lią ter­pę su sper­ma­to­zo­i­dais ir pa­lik­ti nak­čiai. Ter­pė­je „uo­de­guo­tų­jų“bū­na gy­vas ga­las: vie­nai kiau­šia­ląs­tei ap­vai­sin­ti rei­kia vi­du­ti­niš­kai 150 000 sper­ma­to­zo­i­dų. Ši mil­ži­niš­ka ko­man­da grau­žia kiau­šia­ląs­tės ap­val­ka­lą, kol ku­ris nors jos na­rys ga­lų ga­le pra­si­brau­na vi­dun. Ta­da įvyks­ta ap­vai­si­ni­mas. Emb­rio­lo­go už­duo­tis – su­kur­ti tam mak­si­ma­liai pa­lan­kias są­ly­gas. Jei sper­ma­to­zo­i­dų sper­mo­je per ma­žai, spe­cia­lis­tas tu­ri at­rink­ti pa­jė­giau­sius, jud­riau­sius iš jų ir vie­ną, įvai­riais at­žvil­giais ge­riau­sią, įterp­ti į kiau­šia­ląs­tę, nes pats, be ko­man­dos, sper­ma­to­zo­i­das to pa­da­ry­ti ne­pa­jėgs. Ant­rą pa­rą iš ap­vai­sin­tų kiau­šia­ląs­čių iš­si­vys­to pli­ka aki­mi ne­įžiū­ri­mi 2–4 ląs­te­lių emb­rio­nai, tre­čią pa­rą jie jau bū­na 6–8 ląs­te­lių. Du to­kio dy­džio emb­rio­nai (2–4 ar­ba 6–8 ląs­te­lių) daž­niau­siai ir per­ke­lia­mi į gim­dą. Ar jie ten pri­gis, kaip pa­ti su­pran­ti, smar­kiai pri­klau­so nuo emb­rio­lo­go meis­triš­ku­mo, nes kiek­vie­na­me pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo eta­pe jis tu­ri tiks­liai įver­tin­ti ir pa­sver­ti įvai­rius už ir prieš, ne­ap­si­rik­ti at­rink­da­mas tin­ka­miau­sius šio sub­ti­laus pro­ce­so da­ly­vius. Juo­lab kad prie­žas­tys, dėl ku­rių mo­te­rys ne­ga­li pa­sto­ti, nevienodos, tad ir joms pa­ren­ka­mos gy­dy­mo prie­mo­nės ski­ria­si. Aš jau ne­kal­bu apie tai, kad emb­rio­lo­gas sa­vo pa­sau­lį ma­to pro mik­ro­s­ko­pą ir ten rei­kia ypa­tin­go veiks­mų pre­ci­ziš­ku­mo; kad spe­cia­lis­tą la­bai ri­bo­ja lai­kas, nes me­džia­ga, su ku­ria jis dir­ba, – itin jaut­ri; kad ne­vai­sin­gu­mo gy­dy­mo me­to­di­kos nuo­lat to­bu­li­na­mos ir jam pri­va­lu ge­rai ori­en­tuo­tis nau­jie­nų srau­te... Lie­tu­vos emb­rio­lo­gai re­gu­lia­riai da­ly­vau­ja tuo­se pa­čiuo­se mo­ky­muo­se, kaip ir ki­tų ša­lių at­sto­vai, ir mū­siš­kių kva­li­fi­ka­ci­ja ati­tin­ka tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus. Be­je, Lie­tu­vos ne­vai­sin­gu­mo spe­cia­lis­tams bū­ti no­va­to­riš­kiems, įdieg­ti nau­jus me­to­dus, įver­tin­ti kiek­vie­nos pa­ci­en­tės in­di­vi­dua­lią si­tu­aci­ją ir pri­si­tai­ky­ti prie jos yra daug leng­viau nei stam­bių už­sie­nio kli­ni­kų emb­rio­lo­gams, nes mū­siš­kė­se ne­at­lie­ka­ma tūks­tan­čiai pro­ce­dū­rų. Dėl to Lie­tu­vo­je dir­ban­tys ir su gand­rais ry­šį pa­lai­kan­tys ste­bukla­da­riai įgy­ja pra­na­šu­mą.

Gir­dė­da­ma žo­dį „emb­rio­nas“iki šiol vi­sa­da įsi­vaiz­duo­da­vau tai, kas ro­do­ma lai­do­se, smer­kian­čio­se abor­tą. Bet ke­lių ląs­te­lių da­ri­nys, su ku­riuo dir­ba emb­rio­lo­gai, – tai juk kas ki­ta... Taip ir yra! Emb­rio­lo­gų dar­bo ob­jek­tas – ke­lios ląs­te­lės. Tie­sa, tam tik­rais at­ve­jais jie au­gi­na emb­rio­nus pen­kias še­šias die­nas – ta­da šie tam­pa blas­to­cis­to­mis, ke­lių šim­tų ląs­te­lių struk­tū­ro­mis. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad blas­to­cis­tos daž­niau nei jau­nes­ni emb­rio­nai sėk­min­gai pri­si­tvir­ti­na prie gim­dos sie­ne­lės. Ta­čiau rei­kia ar ne pra­tęs­ti pa­ci­en­tės emb­rio­nų au­gi­ni­mą il­giau nei įpras­tai, re­ko­men­duo­ja emb­rio­lo­gas.

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.