Pi­ni­gai

Įpras­ti­niai Ka­lė­dų rū­pes­čiai ir džiaugs­mai – pa­puoš­ti na­mus, pa­si­rū­pin­ti do­va­no­mis, pa­si­ruoš­ti Kū­čių va­ka­rie­nei ir dvi die­nas trun­kan­tiems Ka­lė­dų pie­tums.

Laima - - Turinys - Rū­ta Vai­nie­nė

Pas­ku­ti­nės Ka­lė­dos su li­tu

Šur­mu­lys – vi­suo­ti­nis: dar­bi­niai va­ka­rė­liai, ki­ti šven­ti­niai ren­gi­niai, vai­kų eg­lu­tės, pre­ky­bi­nės ak­ci­jos ir at­rak­ci­jos. Ka­lė­di­nės pre­ky­bos lai­ko­tar­piu par­duo­tu­vių apy­var­ta pa­di­dė­ja nuo 20 proc. iki dau­giau nei dvie­jų kar­tų! La­biau­siai iš­au­ga pre­ky­ba žai­slais ir žai­di­mais, pas­kui ri­kiuo­ja­si kny­gos, laik­ro­džiai, pa­puo­ša­lai ir ju­ve­ly­ri­ka (au­ga apie 80 proc.), to­liau – kos­me­ti­ka ir tu­ale­to reik­me­nys, gar­so ir vaiz­do įran­ga. Pre­ky­ba mais­to pre­kė­mis pa­di­dė­ja apie 20 proc., o štai de­ga­lais kiek krin­ta. Pa­žįs­ta­mas vaiz­de­lis? Jis ne­si­kei­čia me­tų me­tais, tik kri­zi­niais lai­ko­tar­piais au­gi­mas ne­bū­na toks įspū­din­gas.

Bet, ne­pai­sant to­kio ka­lė­di­nio sta­bi­lu­mo, šie­met Ka­lė­dos bus ki­to­kios. Jos bus pas­ku­ti­nės su li­tu, o tiks­liau – už li­tus. Tarp ki­tų svars­ty­mų ir ar­gu­men­tų, ką pirk­ti, ar pirk­ti, ar pa­lauk­ti, šie­met bus dar vie­nas jau tik­rai ži­no­mas: li­to ne­liks. Su­lig Nau­jai­siais vis­kas su­si­trauks apie 3,5 kar­to, ir pir­mas da­ly­kas, prie ko rei­kės pri­si­tai­ky­ti ir ką iš­mok­ti, – tai ki­to­kios kai­nos, ki­to­kie dy­džiai. Ma­ža eu­rų su­ma eti­ke­tė­je vi­sai ne­reikš taip jau ma­žai, o su­ma­žė­jęs ban­ko są­skai­tos li­ku­tis vi­sai ne­bus toks jau men­kas, kaip pa­si­ro­dys at­si­ver­tus są­skai­tą pir­mo­sio­mis eu­ro die­no­mis.

Ki­tų ša­lių pa­tir­tis by­lo­ja apie la­bai skir­tin­gą žmo­nių pri­si­tai­ky­mo prie pa­ki­tu­sių no­mi­na­lių dydžių grei­tį. Čia kaip iš­vy­kus į už­sie­nį – vie­niems pa­kan­ka die­nos ar tri­jų, o ki­ti vi­są ke­lio­nę skai­čiuo­ja. Ten­ka su­tik­ti vy­res­nio am­žiaus vo­kie­čių ir pran­cū­zų, ku­rie pa­me­na kai­nas fran­kais ir mar­kė­mis ir jas ly­gi­na, nors nei fran­ko, nei mar­kės ne­bė­ra jau dau­giau nei 12 me­tų! Pa­na­šu bū­tų, jei mes pri­si­min­tu­me lai­kus, kai tro­lei­bu­so bi­lie­tas kai­na­vo 4 ka­p­ei­kas.

Dy­džiai dy­džiais, bet žmo­nes ka­muo­ja ir ki­tas klau­si­mas: ar ne­bus taip, kad vis­kas sy­kiu ir pa­brangs? Juo­lab kad ši in­for­ma­ci­ja mus pa­sie­kia iš ki­tų eurą įsi­ve­du­sių ša­lių. Jei taip, tai gal ka­lė­di­nių nuo­lai­dų lai­ko­tar­pis – pa­pil­do­ma pro­ga ap­si­pirk­ti

Ne­pai­sant ka­lė­di­nio sta­bi­lu­mo, šie­met

Ka­lė­dos bus ki­to­kios. Jos bus pas­ku­ti­nės su li­tu, o tiks­liau – už li­tus.

ir iš­leis­ti san­tau­pas? Ka­dan­gi esa­me 19-a ša­lis, ku­ri įsi­ve­da eurą, pa­mo­kų tu­ri­me aps­čiai. La­biau­siai brangs­ta pa­slau­gos. O pa­slau­gų, kaip ži­nia, at­sar­gai ne­pri­si­pirk­si: nei ap­si­kirp­si tre­jiems me­tams į prie­kį, nei pri­si­ma­sa­žuo­si, nei pri­sia­to­sto­gau­si, nei au­to­mo­bi­lio pri­si­plau­si. Dau­gu­ma kai­nų di­dė­ja dėl to, kad jos ap­va­li­na­mos taip, kad bū­tų pa­to­gu mo­kė­ti. Ar­gi pa­to­gu mo­kė­ti už va­lan­dą ba­sei­ne cen­tų tiks­lu­mu? Tik­rai ne. To­dėl at­si­ras ne­ma­žai kai­nų, ku­rios su­ap­va­lės iki eu­rų ar net de­šim­čių.

Pa­mo­ka iš rim­tes­nių sri­čių, to­kių kaip ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, – ne­pro­fe­sio­na­las čia ne­už­dirbs, ne­bent at­si­tik­ti­nai. Nė­ra ga­ran­tuo­tos tai­syk­lės – bū­ti­nai pirk, nes pas­kui tik­rai bran­giau par­duo­si. Ir tie, ku­rie eu­ro įve­di­mą lai­ko pro­ga tap­ti spe­ku­lian­tais (ge­rą ja pras­me, siek­da­mi už­dirb­ti iš pa­si­kei­tu­sios ap­lin­kos), pa­pras­tai nu­svy­la na­gus. Nes, pa­vyz­džiui, ne­ga­li lauk­ti tiek, kad at­si­rastų pir­kė­jas, no­rin­tis pirk­ti už pra­šo­mą – jau di­des­nę – kai­ną. Ar­ba pa­sku­bo­mis pir­ko iš tų, ku­rie sku­bė­jo už­dirb­ti iš pa­di­dė­ju­sios pa­klau­sos prieš eu­ro įve­di­mą, ir ta­po ne lai­mė­to­ju, o au­ka. Ki­taip ta­riant, eu­ro įve­di­mas – ne me­tas pra­dė­ti mo­ky­tis in­ves­ti­ci­jų moks­lo bei me­no ir ne pro­ga eks­per­i­men­tuo­ti. Na­gų ne­si­grauš tie, ku­rie dau­giau pai­sys sa­vo as­me­ni­nių po­rei­kių ir ne­pa­si­duos pa­gun­dai gy­ve­ni­mo san­tau­pas sta­ty­ti ant eu­ro kortos.

Ką rei­kia pa­da­ry­ti kiek­vie­nam, tai in­ven­to­ri­zuo­ti sa­vo tu­ri­mus gry­nuo­sius li­tus. Po sau­sio 15 die­nos už juos nie­ko ne­be­įsi­gy­si. To­dėl čia yra tik du pa­ta­ri­mai. Ver­ta iki Nau­jų­jų įneš­ti li­tus į ban­ko są­skai­tą – ten juos au­to­ma­tiš­kai kon­ver­tuos. Ir ge­riau to ne­ati­dė­lio­ti, kol ban­kuo­se ne­pra­si­dė­jo di­dy­sis dar­by­me­tis. Jei jau liks gry­nų­jų po Nau­jų­jų – su li­tais ke­liau­ti į ban­ką iš­keis­ti į eurus pa­lan­kes­niu kur­su, t. y. be ban­ko da­bar ima­mų ko­mi­si­nių. Tik čia jau ver­čiau luk­te­rė­ti ir ne­sku­bė­ti. Ne­lė­ki­te pir­mą sa­vai­tę į ban­ką, nes, pa­vyz­džiui, Lat­vi­jos pa­tir­tis to­kia, kad ei­lė­se tek­da­vo lauk­ti net po ke­lias va­lan­das. Čia ne ko­kia rub­lio re­for­ma, vi­sus li­tus bus ga­li­ma iš­keis­ti. Tai­gi, tuš­tin­ki­te vi­sas slėp­tu­ves, sa­vo ir vai­kų tau­pyk­les, ruoš­ki­tės ke­lio­nei į ban­ką. Ne­si­ti­kė­ki­te, kad par­duo­tu­vė­se ga­lė­si­te rea­li­zuo­ti tau­pyk­lių tu­ri­nį, – šios ne­pri­va­lo pri­im­ti dau­giau nei 50 li­tų mo­ne­tų. Kaip ir ne­pri­va­lės grą­žą duo­ti eurais, jei laik­raš­tį pirk­si­te už 200 li­tų no­mi­na­lą.

Euras jau kvė­puo­ja į nu­ga­rą, ir ver­ta jį pa­si­tik­ti ne iš­tuš­ti­nus są­skai­tas ir pi­ni­gi­nes, o su įpras­ta pa­gal­vė­le at­sar­gai. Vi­sa ki­ta bus sklan­džiai ir ge­rai. Mes – ne pir­mie­ji, vi­sos pa­mo­kos jau iš­mok­tos. Ka­lė­dos dėl to ne­at­šau­kia­mos!

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.