Jur­gis Kai­rys,

Ar­ba La­kū­nas, ka­ta­pul­ta­vę­sis virš Egė­jo jū­ros

Laima - - Veidai -

„ Že­mai­ti­jos kai­mas, į ku­rį su tė­vais grį­žau iš Si­bi­ro trem­ties, gam­ta, že­mės ūkio dar­bai – erd­vė, ku­rio­je au­gau, ku­rio­je su bro­liu dviem tė­čio žir­gais ei­da­vo­me lenk­ty­nių, at­ro­dė ir di­de­lė, ir kar­tu ma­ža, vi­sa­da no­rė­jo­si šio to dau­giau – de­be­sų. Mo­kė­jau ir ar­ti, ir šie­nau­ti – vi­sus vals­tie­čio dar­bus. Tai ne tik pa­dė­jo tvir­tus fi­zi­nės svei­ka­tos pag­rin­dus, bet ir ug­dė va­lią, iš­tver­mę, ge­bė­ji­mą su­si­kon­cen­truo­ti ir pa­siek­ti už­si­brėž­tą tiks­lą. Šios sa­vy­bės vė­liau pa­si­da­rė ne­at­sie­ja­mos nuo avia­ci­jos spor­to, lei­džia ra­cio­na­liai ir tiks­liai, be pa­ni­kos veik­ti kri­ti­nė­se si­tu­aci­jo­se, kai jau esi pa­ki­lęs į dan­gų. Pa­ti­kė­ki­te – jų pa­si­tai­kė ne vie­na. Ne­pa­sa­ko­siu, nes dar su­sap­nuo­si­te ( Už tai, kad su­lau­kęs 62-ejų esu stip­rus ir svei­kas, kad iš­sau­go­jau grei­tą re­ak­ci­ją ir šal­tą pro­tą, tu­riu bū­ti dė­kin­gas sa­vo kai­miš­kai vai­kys­tei. Ka­dai­se mė­gau laks­ty­ti mo­to­cik­lu: bū­da­vo, per se­kun­dės da­lį tu­rė­da­vau nu­ma­ty­ti ma­nev­rą – kad ne­at­si­trenk­čiau į me­dį, ne­nu­si­ris­čiau nuo skar­džio, ne­ap­si­vers­čiau po­sū­ky­je. Taip tar­si sa­vai­me iš­siug­dė grei­čio po­jū­tis ir aki­mir­kos re­ak­ci­ja. Cha­rak­te­rį, am­bi­ci­jas grū­di­no ir tai, kad esu lie­tu­vis, nes pra­si­brau­ti į tuo­me­tės So­vie­tų Są­jun­gos ak­ro­ba­ti­nio skrai­dy­mo eli­tą, o dar trem­ti­nių vai­kui, ne­bu­vo pa­pras­ta, rei­kė­jo ypa­tin­gų pa­stan­gų.

Kad iš­veng­tum pa­vo­jų, pri­va­lai la­bai ge­rai ži­no­ti ri­zi­kos ri­bas, pi­lo­tuo­ja­mos tech­ni­kos

Skau­džiau­sia bu­vo ma­ty­ti krin­tan­tį ir dūž­tan­tį sa­vo lėk­tu­vą Su-26 – jaus­mas toks, tar­si at­si­svei­kin­čiau

su ge­riau­siu drau­gu.

LAI MA | sau­sis 2O15

juo­kia­si).

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.