Alek­sand­ras Špi­le­vo­jus,

Ar­ba Ak­to­rius, pa­aug­lys­tė­je ta­pęs nu­si­kal­tė­lio įkai­tu

Laima - - Veidai -

„Tą ru­dens ry­tą, prieš try­li­ka me­tų, įpras­tai ėjau į pa­mo­kas vie­no­je Pa­ne­vė­žio mo­kyk­lų. Die­nos tiks­las bu­vo kuo ge­riau pa­raš­ty­ti is­to­ri­jos kont­ro­li­nį dar­bą. De­ja, to pa­da­ry­ti ne­te­ko. Tai bu­vo die­na, kai try­li­ka­me­tis su­pra­tau, kaip vis­kas gy­ve­ni­me yra tra­pu ir mums ne­pa­val­du. Gat­vė­je ma­čiau pat­ru­liuo­jan­čius po­li­ci­nin­kus, jau po aki­mir­kos iš­gir­dau si­re­nas, stab­džių gar­są, šū­vius ir pa­ju­tau, kaip kaž­kas ma­ne su­čiu­po: smau­gia­mas, jaus­da­mas į kak­lą įrem­tą pis­to­le­tą bu­vau vel­ka­mas vy­ro, stai­ga iš­šo­ku­sio iš tak­si au­to­mo­bi­lio... Tik vė­liau man pa­aiš­kė­jo, kad tai bu­vo vie­nas ieš­ko­miau­sių gar­sio­jo nu­si­kal­tė­lio Ro­mo Za­mol­skio bend­ri­nin­kų Vir­gi­ni­jus Sa­vic­kis. „Įkai­to“są­vo­ka iki tol sie­jo­si su kaž­ko­kiais la­bai to­li­mais įvy­kiais – gal Si­ri­jo­je, gal Ira­ke, gal ku­rio­je nors Af­ri­kos vals­ty­bė­je, gal kaž­ką pa­na­šaus bu­vau ma­tęs ko­kia­me nors fil­me. Ar daug ką pa­aug­lys ga­li su­pras­ti apie gy­ve­ni­mą? Ma­nau, kad taip. Be to, bu­vau iš tų jau­nų žmo­nių, ku­riems žy­miai įdo­miau bend­rau­ti su ge­ro­kais vy­res­niais už sa­ve. Pri­si­me­nu, dar lan­ky­da­mas dar­že­lį (tuo me­tu tė­vai sky­rė­si), il­gai il­gai po čiau­pu plau­da­ma­sis ran­kas, ty­liai sau sam­pro­ta­vau, kodėl man bu­vo lem­ta gim­ti bū­tent ši­to­je šei­mo­je, Iri­nos ir Va­le­ri­jaus, kas bū­tų bu­vę, jei ma­no sie­la bū­tų at­si­dū­ru­si pas ki­tus žmo­nes, pa­vyz­džiui, Ame­ri­ko­je ar Af­ri­kos juo­dao­džių šei­mo­je. O tą ry­tą lė­mė daug at­si­tik­ti­nu­mų: ga­lė­jau iš­ei­ti iš na­mų ke­lio­mis mi­nu­tė­mis anks­čiau ar­ba vė­liau, ga­lė­jau ne­su­tik­ti gat­vė­je ma­mos, grįž­tan­čios iš po­kal­bio su bū­si­mu darb­da­viu, ir vis­kas bū­tų pa­si­su­kę ki­taip. Tai­gi – 15 va­lan­dų akis į akį su nu­si­kal­tė­liu vie­nos mo­čiu­tės bu­te.

Nu­si­kal­tė­lis įbė­go į pir­mą pa­si­tai­kiu­sią laip­ti­nę ir pa­si­rin­ko skur­džiau­siai at­ro­dan­čias bu­to du­ris. Už jų gy­ve­nan­čiai ne­įga­liai se­no­lei pri­si­sta­tė esąs du­jų tar­ny­bos dar­buo­to­jas, pas­kui – po­li­ci­nin­kas su sa­vo pa­dė­jė­ju. Kai mo­te­ris pa­ma­tė, kad du­rys grės­min­gai užs­tu­mia­mos bal­dais, puo­lė į pa­ni­ką, ta­čiau vy­ras jė­ga ją at­stū­mė ir sy­kį šo­vė į grin­dis. Iš „ Aro“pa­rei­gū­nų jis pa­rei­ka­la­vo se­nu­tei vais­tų, mums – mo­bi­lio­jo te­le­fo­no apa­ra­to. Vi­sa tai pri­sta­tė po­li­ci­ja. Nu­ri­mu­si mo­te­ris už­si­da­rė sa­vo mie­ga­ma­ja­me, o aš, kaip sky­das, bu­vau su „ Aro“tai­ki­niu. Mu­du sky­rė ne di­des­nis kaip 10 cm at­stu­mas. Bū­da­mas su V. Sa­vic­kiu, lau­kian­čiu de­ry­bi­nin­kų, nė vie­ną aki­mir­ką ne­pa­ju­tau iš jo žu­di­kiš­kos grės­mės. Mes daug kal­bė­jo­mės apie gy­ve­ni­mą, ti­kė­ji­mą, ant­gam­ti­nes jė­gas. Po­kal­bį įkvė­pė kny­gų len­ty­no­je ras­tas se­nas ka­te­kiz­mas. Iš jo per­skai­čiau vie­ną vai­kiš­ką mal­de­lę, ir Vir­gi­ni­jus ėmė fi­lo­so­fuo­ti, kad gy­ve­ni­mas šia­me rea­lia­me pa­sau­ly­je ne­si­bai­gia – tę­sia­si po mir­ties.

Daug kam nu­skam­bės pa­ra­dok­sa­liai, ta­čiau šian­dien la­bai džiau­giuo­si iš­gy­ven­ta pa­tir­ti­mi ir ga­li­my­be pa­bend­rau­ti su vie­nu di­džiau­sių Lie­tu­vos nu­si­kal­tė­lių. Pa­ju­tau, kad jis – ne tik toks. Pir­mo­mis mi­nu­tė­mis Vir­gi­ni­jus aiš­kiai nu­brė­žė mud­vie­jų bu­vi­mo tai­syk­les: „Bėg­si – šau­siu, ne­klau­sy­si – šau­siu...“Ta­čiau įsak­mus to­nas grei­tai kei­tė­si. Iš emo­ci­jų, kal­bė­ji­mo su­pra­tau, kad jis – my­lin­tis vy­ras ir tė­vas. Vė­liau tai pa­tvir­ti­no ir du ma­no susitikimai su jo mer­gi­na, be­je, vi­suo­me­nės pas­merk­ta, kad su­si­dė­jo su nu­si­kal­tė­liu. Jos žo­džiai bu­vo nuo­šir­dūs. Tik­rai ne­ma­niau, kad nu­si­kal­tė­ly­je pa­ma­ty­siu žmo­gų, nors Vir­gi­ni­jus aiš­kiai lei­do su­pras­ti, kad jo gy­vy­bė svar­bes­nė už ma­ną­ją. Bet kit­ko ti­kė­tis bū­tų bu­vę nai­vu. Juk vi­si dau­giau ar ma­žiau esa­me egois­tai.

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.