MA­MA AT­RAN­DA MUS

Laima - - „ Laimos Paštas -

„Kaip se­kė­si? Kiek ga­vai? Ar val­gei?“Tai klau­si­mai, ku­rių ma­ma jau ne­be­už­duo­da ma­no se­sėms (aš gy­ve­nu sa­va­ran­kiš­kai), nes at­sa­ky­mai ma­žai ką apie vai­ką at­sklei­džia. Bu­vo lai­kas, kai aš, kaip ir jū­sų žur­na­lo he­ro­jė („ Ma­no ma­ma ir aš“), no­rė­jau, kad ma­ma ma­ne pa­ga­liau pa­ste­bė­tų. Vis pra­šy­da­vau: „ Ma­my­te, aš esu dau­giau, ne­gu tu ma­nai, pa­si­kal­bė­ki­me apie ma­ne: ką aš mėgs­tu, kas man svar­bu, kas man rū­pi...“O ma­ma vis kar­to­da­vo, kaip svar­bu pa­rei­ga, at­sa­ko­my­bė, kaip dar­bas žmo­gų puo­šia... Ma­ma bu­vo ty­les­nė, už­da­res­nė už ma­ne, vė­liau yra man pri­si­pa­ži­nu­si, kad jai bu­vo sun­ku pra­dė­ti kal­bė­tis rim­tes­nė­mis te­mo­mis, ne­ri­ma­vo, kad ne­be­ži­nos, ką pa­sa­ky­ti, ko­kiais žo­džiais ma­ne pa­guos­ti, pas­ka­tin­ti. Da­bar ma­ma bend­rau­ja su mu­mis vis dau­giau, kar­tu su­ka­mės vir­tu­vė­je, tie­siog jau­čiu, kad ji at­ran­da sa­vo vai­kų pa­ži­ni­mo džiaugs­mą.

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.