SUTAUPYTI TEKSTAI

Laima - - LAIMOS“P AŠTAS -

Il­gus me­tus pre­nu­me­ruo­ju jū­sų žur­na­lą, ta­čiau dau­gu­mą nu­me­rių ir di­džią­ją da­lį straips­nių tau­pau va­sa­rai... Ir pa­sta­ruo­ju me­tu su pa­si­mė­ga­vi­mu skai­tau gruo­džio mė­ne­sio ak­tu­ali­jas (tie da­ly­kai, be­je, svar­būs ir da­bar), o ru­dens nu­me­riai lei­džia ne­pra­ras­ti lai­ko bei ma­dos nuo­vo­kos ir min­ty­se jau dė­lio­ti ar­tė­jan­čio se­zo­no de­ri­nius... Ti­kiuo­si, kad nau­jo­ji sve­tai­nė ELAIMA.lt taps pui­kia kom­pa­nio­ne lei­džiant lai­ką su plan­še­ti­niu kom­piu­te­riu ir te­le­fo­nu, kai vi­si žur­na­lo straips­niai jau bus per­skai­ty­ti! džiams“žo­de­liu. Prieš pen­kio­li­ka me­tų mud­viem su vy­ru taip pat at­ro­dė, jog, iš­ta­rę „ su­tin­ku“, ga­lė­si­me mė­gau­tis bu­vi­mu ša­lia ir kar­tu. Pra­džio­je taip ir bu­vo, ta­čiau ėjo lai­kas, at­si­ra­do bui­ti­nių rū­pes­čių, pro­fe­si­nių ne­sėk­mių... Pas­ko­los, ar­ti­mų­jų ne­tek­tys... Pra­dė­jo­me ne­su­si­kal­bė­ti. Ki­lus vie­nam to­kiam konf­lik­tui, man iš­sp­rū­do fra­zė: „Po vel­nių, ir ką mes li­gi šiol dar kar­tu da­rom?..“Vy­ro aky­se išvy­dau ne­pa­sa­ky­tą at­sa­ky­mą „ne­ži­nau“... ir abe­jo­nę, ar ne lai­kas suk­ti skir­tin­gais ke­liais. Bet mes su­sė­do­me pa­si­šne­kė­ti. Su­pra­to­me: jaus­mai ne­din­go, tik to­liau taip gy­ven­ti ne­ga­li­me. Ki­tą sa­vait­ga­lį nu­va­žia­vo­me į mi­šias, į tą pa­čią baž­ny­čią, kur tuo­kė­mės, ir min­ty­se dar sy­kį pa­ža­dė­jo­me gy­ven­ti kar­tu, kad ir kas at­si­tik­tų. Nuo tos die­nos dir­ba­me. Di­sku­tuo­ja­me, vaikš­to­me į pa­si­ma­ty­mus, į ki­ną, el­gia­mės spon­ta­niš­kai, ba­ra­mės, bet nie­ka­da nie­ka­da

Ačiū už ge­rus pa­ta­ri­mus, ir nors jais aš pa­si­nau­do­jau jau se­niai, ki­tiems lin­kiu da­bar tai pa­da­ry­ti.

nei­na­me mie­go­ti ne­iš­si­aiš­ki­nę konf­lik­to es­mės ir ne­su­si­tai­kę.

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.