Di­le­tą MEŠ­KAI­TĘ-KI­SIE­LIE­NĘ

Dai­ni­nin­kės, gru­pės „Qu­eens of Ro­ses“na­rės Di­le­tos MEŠKAITĖS-KISIELIENĖS (26) elekt­ro­ni­nio paš­to ad­re­se žo­dis surf – už­si­im­ti bang­len­čių spor­tu – at­si­ra­do ne­at­si­tik­ti­nai! Spor­tas jai – ne tik ma­lo­nu­mas, bet ir gra­žios iš­vaiz­dos rak­tas.

Zmones - - Menas Gyventi - GERDA PRANCŪZEVIČIENĖ

Mėgsta­te ak­ty­vų lais­va­lai­kį?

Taip! Ko tik ne­su iš­mė­gi­nu­si: bang­len­tes, šuo­lius pa­ra­šiu­tu, jė­gos ai­tva­rus, snie­glen­tes, šuo­lius į van­de­nį. Anks­čiau tu­rė­jau dau­giau lai­ko ir ga­lė­jau daž­niau sau leis­ti nu­lėk­ti į pa­jū­rį ar sve­tur pa­plau­kio­ti, ta­čiau da­bar esu la­bai už­im­ta, tad ten­ka ieš­ko­tis pra­mo­gų ša­lia na­mų. Vie­nas iš nau­jų at­ra­di­mų – van­den­len­tės. Su­per pra­mo­ga ir su­per spor­tas! O be ekst­ry­mo – jei at­vi­rai, spor­to klu­be aš re­tas sve­čias, bet du kar­tus per sa­vai­tę žai­džiu te­nisą ir iš­le­kiu į par­ką pra­si­bėg­ti. Ar ma­no gy­ve­ni­mo bū­das jud­rus? Aš esu hi­pe­rak­ty­vi! Kai nor­ma­lūs žmo­nės lais­vą die­ną tin­gi­niau­ja lo­vo­je, pir­mas ma­no sa­ki­nys nu­bu­dus: „Ką vei­kiam?!“( Už­si­kva­to­ja.)

Ska­niai ga­mi­na­te. Iš­duo­ki­te pa­slap­tį, kaip iš­lai­ko­te liek­ną fi­gū­rą?

Ką tik grį­žau po ato­sto­gų, o tai reiš­kia, kad nei pa­slap­ties, nei liek­nos fi­gū­ros ne­be­li­ko ( juo­kia­si)! Bet jei rim­tai, esu aler­giš­ka gli­ti­mui, tad no­riu ar ne­no­riu – die­tos lai­ky­tis tu­riu. Mais­to ga­mi­ni­mas man yra vie­nas di­džiau­sių ma­lo­nu­mų! La­bai mėgs­tu eks­per­i­men­tuo­ti, o dėl aler­gi­jos tai ten­ka da­ry­ti daž­nai. Pa­tin­ka žais­ti vir­tu­vi­nį žai­di­mą „Taip pat ska­nu, tik per­pus ma­žiau ka­lo­ri­jų“. Ir, ži­no­ki­te, pui­kiai pa­vyks­ta: vi­si val­go, vi­si gi­ria, net tu­riu min­tį su­kur­ti tink­la­la­pį ir pa­si­da­lin­ti svei­kais re­cep­tais su drau­gais.

Kuo at­gai­vi­na­te vei­do odą po sce­ni­nio ma­kia­žo?

Ge­riau­sia at­gai­va – jį nu­si­va­ly­ti. Daž­nai nau­do­ju drė­ki­na­mą­sias kau­kes. Ma­no oda jaut­ri ir sau­sa. Ren­kuo­si mai­ti­na­mą­sias, drė­ki­na­mą­sias prie­mo­nes. La­bai mėgs­tu „Bio­der­ma“se­ru­mą, jį vi­sa­da nau­do­ju prieš da­žy­da­ma­si. Ma­kia­žą va­lau­si taip pat „Bio­der­ma“mi­ce­li­niu van­de­niu. Na, o die­nai ir nak­čiai pui­kiau­siai tin­ka „Es­tée Lau­der“kre­mu­kai. Vei­do švei­ti­mą ir su­dė­tin­ges­nes kau­kes pa­ti­kiu pro­fe­sio­na­lams. Kū­nui nau­do­ju įvai­rius alie­jus ir drė­ki­na­muo­sius kre­mus. Tie­sa, la­bai mėgs­tu du­šo alie­jų.

Ar kas­dien nau­do­ja­te deko­ra­ty­vi­nę kos­me­ti­ką?

Kas­dien sten­giuo­si da­žy­tis mi­ni­ma­liai, kar­tais iš­vis to ne­da­rau. Bet jei­gu ten­ka, ren­kuo­si kuo na­tū­ra­les­nes ma­kia­žo prie­mo­nes, be pa­ra­be­nų ir pa­na­šiai. Ma­no akys la­bai jaut­riai rea­guo­ja į tu­šą, tu­riu sa­vo at­ras­tą ir nu­my­lė­tą „Es­tée Lau­der“. Nau­do­ju „Bob­bi Brown“kre­mi­nę pud­rą su žo­le­lių ekst­rak­tu.

Kaip pri­žiū­ri­te plau­kus?

Ne­ga­liu at­si­džiaug­ti sa­vo plau­kų sti­lis­tu, tie­są pa­sa­kius, ne­ži­nau, ką be jo da­ry­čiau! Kons­tan­tin Kru­minsh man pa­ren­ka ir spal­vą, ir prie­mo­nes, la­bai juo pa­si­ti­kiu. Ka­dan­gi plau­kus tik­rai kan­ki­nu, jiems at­gai­vin­ti pri­rei­kia in­ten­sy­viai drė­ki­nan­čių prie­mo­nių, kre­mų, alie­jų. Pa­sta­ruo­ju me­tu nau­do­ju „La­bel. M“kos­me­ti­ką.

Kiek­vie­nai mo­te­riai itin jaut­rus gra­žių an­ta­kių klau­si­mas – kas jums pa­de­da su­kur­ti to­bu­lą jų for­mą?

Bū­tent! Ko ne­tu­riu, tai tan­kių ir tam­sių an­ta­kių. Juos tvar­kau ir ch­na da­žau gro­žio sa­lo­ne, pa­ti ne­ri­zi­kuo­ju. O šiaip ko­re­guo­ju ir pa­ryš­ki­nu „Bob­bi Brown“an­ta­kių pieš­tu­ku.

Su­pran­tu, kad esa­te daž­na gro­žio sa­lo­nų lan­ky­to­ja.

Tu­riu my­li­mas pro­fe­sio­na­les, ku­rioms pa­ti­kiu an­ta­kių, ran­ku­čių ir pė­du­čių rei­ka­lus. Pa­ti ne­tu­riu kant­ry­bės, o ir šiaip ne­mo­ku... Pa­me­nu, kaž­ka­da be­veik li­kau be an­ta­kių, nes vis mė­gi­nau su­ly­gin­ti, kad bū­tų vie­no­di ( juo­kia­si). Da­bar jau ne­ri­zi­kuo­ju. O dėl ma­ni­kiū­ro – aš ir taip sun­kiai va­lan­dė­lę iš­sė­džiu kė­dė­je ne­si­muis­ty­da­ma, kol jį da­ro pro­fe­sio­na­las, pa­ti tur­būt da­ry­čiau­si vi­są die­ną ir iš­ei­tų tik­rai ne taip gra­žiai. Bet la­biau­siai die­vi­nu ma­sa­žus! Rei­kė­tų ka­da nu­ei­ti, nes tik­rai se­niai bu­vau. Da­bar pat!

Jū­sų oda tam­so­ka, sau­lės nu­gai­rin­ta, o gal ap­si­lan­ko­te ir so­lia­riu­me?

So­lia­riu­me pa­si­ro­dau la­bai re­tai, ne­bent žie­mą prieš ko­kią fo­to­se­si­ją. Šiaip man jo ne­rei­kia – sau­lė­je įde­gu grei­tai, įde­gis lai­ko­si il­gai, ma­no oda ir taip tam­ses­nio at­spal­vio.

Yra mo­te­rų, ku­rios, ne­bū­da­mos ek­ra­no ar sce­nos žmo­nė­mis, be jo­kios bū­ti­ny­bės gu­la­si po gro­žio chi­rur­gų skal­pe­liu. Ar pa­si­nau­do­tu­mė­te jų pa­slau­go­mis?

Kiek­vie­na mo­te­ris, sce­nos ar ne sce­nos žmo­gus, da­ro tai, ką no­ri. Jie joms tai pa­de­da at­si­kra­ty­ti komp­lek­sų, jei­gu dėl to jau­čia­si ge­riau – ko­dėl ne? Ži­no­ma, kas per daug, tas ne­svei­ka. Bet skal­pe­lio azar­tą tur­būt la­bai leng­va pa­gau­ti ir vis dau­giau trū­ku­mų „pa­si­tvar­ky­ti“. Aš ne­si­da­riau jo­kių to­bu­li­ni­mo­si pro­ce­dū­rų, te­ko tik pirš­tu­ką su­si­tvar­ky­ti, nes ne­mo­ku sa­vęs ne­ža­lo­ti. Nuo pat ma­žų die­nų ne­mė­gau sa­vo au­sų ir sa­kiau, kad kai tik su­lauk­siu aš­tuo­nio­li­kos, pa­si­da­ry­siu ope­ra­ci­ją, ta­čiau su­ėjo tie aš­tuo­nio­li­ka – ir pra­dė­jau mėg­ti sa­vo au­sy­tes, nes jos ma­no ir dau­giau nie­kas to­kių ne­tu­ri. O šiaip ne­sa­kau „nie­ka­da“. Jei­gu da­bar ne­rei­kia, ne­reiš­kia, kad ne­rei­kės vė­liau.

Ko­kius kve­pa­lus mėgsta­te?

Esu pa­mi­šu­si dėl kve­pa­lų ir na­mų kva­pų. Man pa­tin­ka sun­kūs, prie­sko­ni­niai – dū­mų, ci­na­mo­no, va­ni­lės, ka­vos ir pi­pi­rų mi­ši­niai. Šuo me­tu ran­ki­nė­je tu­riu „Frédéric Mal­le Portrait of a La­dy“.

Ką dar ras­tu­me jū­sų ran­ki­nė­je? Lūpų va­ze­li­ną, bliz­gį, ran­kų kre­mą, ma­ti­nę bi­rią pud­rą. 

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.