Li­na Bra­žin­skai­tė-Tu­pi­kov­skie­nė

Ežiu­kai daug kam aso­ci­juo­ja­si su lau­ki­niais pa­da­rė­liais, ku­rių ne­re­tai už­klys­ta į pa­miš­kės gy­ven­to­jų na­mus. „Mū­sų Puš­kis – at­vy­kė­lis iš kiek to­liau“, – juo­kia­si ak­to­rė, psi­cho­lo­gė Li­na BRA­ŽIN­SKAI­TĖ-TU­PI­KOV­SKIE­NĖ (37), pri­sta­ty­da­ma nau­ją šei­mos au­gin­ti­nį –

Zmones - - Šiame Numeryje: -

Dyg­liuo­tas au­gin­ti­nis iš Af­ri­kos

Pir­miau­sia jie yra ma­žes­ni už lie­tu­viš­kus, tu­ri tik po ke­tu­ris pirš­te­lius ant le­te­nė­lių. Jų ir spyg­liu­kai ne to­kie aštrūs, snu­ku­tis pa­il­gas ir au­sy­tės kar­tais bū­na il­ges­nės. Be to, pag­rin­di­nis skir­tu­mas nuo lau­ki­nių ežių – kad mėgs­ta ši­lu­mą, yra le­pes­ni ir ne­pa­ken­čia skers­vė­jų. Re­ko­men­duo­ja­ma, kad ten, kur yra lai­ko­mi, tem­pe­ra­tū­ra ne­nu­kri­stų že­miau nei 22 ar 20 laips­nių ši­lu­mos, nes šal­tes­nė­je ap­lin­ko­je šie ežiu­kai ga­li už­mig­ti žie­mos mie­gu ir gal net ne­be­pa­bus­ti“, – pa­sa­ko­ja Li­na.

Prieš ke­le­rius me­tus ne­te­ku­si nu­my­lė­ti­nės šeš­kės, vi­sa šei­ma – Li­na, vy­ras vers­li­nin­kas Ri­čar­das (35), sū­nus Do­mi­ny­kas (10) ir dukry­tė Iza­be­lė (2) – ėmė jaus­ti, kad vie­no au­gin­ti­nio na­muo­se ne­pa­kan­ka. Ypa­tin­gu cha­rak­te­riu pa­si­žy­min­tis ki­nų kuo­duo­tų­jų veis­lės šuo Ru­dol­fas mei­lus vi­siems šei­mos na­riams, bet la­biau­siai pri­si­ri­šęs prie Li­nos. No­rė­jo­si to­kio gy­vū­no, ku­ris ne­liū­dė­tų tuo­met, kai vai­kai die­ną bū­da­mi dar­že­ly­je ir mo­kyk­lo­je ne­ga­li jam skir­ti pa­kan­ka­mai dė­me­sio. O ežiu­kai kaip tik yra ak­ty­ves­ni va­ka­re ir nak­tį – ta­da, kai į na­mus su­si­ren­ka vi­sa šei­ma. Iša­na­li­za­vu­si vi­sus pliu­sus ir mi­nu­sus vie­ną va­ka­rą Li­na pa­tei­kė šei­mai siur­pri­zą – grį­žo na­mo su dyg­liuo­tu ka­muo­liu­ku dė­žu­tė­je.

„Puš­kį, ku­rį kar­tais juo­kais va­di­na­me Puš­ki­nu, jau­ki­nau­si pa­ma­žu – ra­miai pa­im­da­vau ant ran­kų, pa­si­dė­da­vau ša­lia, steng­da­vau­si ne­kel­ti jam st­re­so. Gy­vū­nų ir žmo­nių el­ge­sy­je yra daug pa­na­šu­mų – dėl per­dė­to at­sar­gu­mo pa­ju­tę net ir me­na­mą grės­mę daž­nai šast – ir at­sta­to­me sa­vo spyg­lius. O jaus­da­ma­sis sau­gus nie­kas spyg­lių ne­šiau­šia. Mū­sų kant­ry­bė ir mei­lė pa­dė­jo įveik­ti ežiu­ko bai­mes, – pa­sa­ko­ja Li­na. – Taip, toks au­gin­ti­nis nė­ra švel­nia­kai­lis, jo kaip šu­niu­ko ar ka­čiu­ko ne­pa­niur­ky­si. Bet mes gy­vū­ną įsi­gi­jo­me ne tam, kad tą­sy­tu­me. Mums tai – tik­ras šei­mos na­rys. Ir Puš­kis la­bai grei­tai su­pra­to, kad jam čia sau­gu: pa­leis­tas ša­lia ant so­fos ap­siuos­to, nu­lei­džia spyg­liu­kus ir lyg ka­čiu­kas su­si­su­ka ša­lia ta­vęs po ple­du.“

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.