V

Zmones - - Viršelio Istorija -

is­gi gy­ve­ni­mas ta­po su­dė­tin­ges­nis, kai na­muo­se at­si­ra­do tre­čias žmo­gus?

In­ga: Ne­pa­sa­ky­čiau, kad jis ta­po sun­kes­nis. Iš drau­gių daž­nai gir­dė­da­vau, kaip jos trokš­ta, kad vai­ko kū­di­kys­tė kuo grei­čiau pra­bėg­tų, nes joms la­bai sun­ku... „Pir­mie­ji me­tai bus sun­kiau­si“, – vi­si sa­kė. Bet aš to vi­sai ne­pa­ju­tau – Emi­lia bu­vo leng­vas kū­di­kis. Net­gi no­rė­da­vau, kad lai­kas ei­tų kuo lė­čiau, at­ro­dy­da­vo, per grei­tai su­ka­si, o aš taip no­riu dar pa­si­džiaug­ti... Duk­ra man at­ne­šė be ga­lo di­de­lį džiaugs­mą – esu la­bai dė­kin­ga, kad man bu­vo skir­ta tai pa­jus­ti. Clau­de’as ir­gi iš­kart ta­po to­bu­lu tė­čiu: nors anks­ti ry­te ei­da­vo į tre­ni­ruo­tes, nie­ka­da ne­at­si­sa­ky­da­vo nak­tį kel­tis prie kū­di­kio, pa­sū­puo­ti, nu­ra­min­ti. Jis la­bai mo­ka už­si­im­ti su vai­kais – jam tai at­ro­do pa­pras­ta ir na­tū­ra­lu.

Je­anas: Ma­no bro­lis try­li­ka me­tų jau­nes­nis: kai jis gi­mė, tė­vas daug dir­bo, tai­gi aš pa­dė­da­vau ma­mai. Net kel­da­vau­si prie jo nak­ti­mis, o vė­liau, prieš ei­da­mas į mo­kyk­lą, nu­ves­da­vau į dar­že­lį. Ir ne­gal­vo­jau, kad esu iš­nau­do­ja­mas, – juk tai ma­no bro­lis! Pas­kui gi­mė se­suo – ir ją au­gi­no­me vi­si drau­ge. Gi­mu­si mud­vie­jų su In­ga duk­ra ir­gi la­bai sklan­džiai įsi­lie­jo į mū­sų gy­ve­ni­mą – at­ro­dė, taip ir tu­ri bū­ti. Ne­si­lio­vė­me nei spor­tuo­ti, nei ke­liau­ti: pir­mą­kart tri­se iš­skri­do­me į Du­ba­jų, kai Emi­liai bu­vo pu­s­penk­to mė­ne­sio. Su de­šim­ties mė­ne­sių duk­ra jau skri­do­me į Ame­ri­ką ap­lan­ky­ti In­gos bro­lio.

In­ga: „Baig­sis jū­sų laks­ty­mai“, – prog­no­za­vo ap­lin­ki­niai, kai lau­kė­mės, bet mes li­ko­me to­kie pat ak­ty­vūs. Ži­nau, gy­dy­to­jai mė­ne­sį po gim­dy­mo rekomenduoja ne­s­por­tuo­ti, bet aš jau po dvie­jų sa­vai­čių ėmiau ne­ri­mau­ti: juk spor­ta­vau vi­są gy­ve­ni­mą, net lauk­da­ma­si, iki pat de­vin­to mė­ne­sio... Clau­de’as ne­prieš­ta­ra­vo: „Gal nu­ei­ki­me, ap­šil­si – ir pir­mą kar­tą už­teks.“Tai bu­vo in­ten­sy­vi kar­dio­tre­ni­ruo­tė: ap­ši­lau, nie­ko blo­go ne­at­si­ti­ko, vi­sai ne­si­jau­čiau pa­var­gu­si – ir iš­t­vė­riau tre­ni­ruo­tę iki ga­lo. Leng­vai grį­žau į spor­to ru­ti­ną. Ke­liau­ti su kū­di­kiu ir­gi bu­vo leng­va: ma­žiu­kė tik mie­go­jo ir val­gė, vė­liau no­rė­jo vaikš­ti­nė­ti ir su­si­pa­žin­ti su ki­tais ke­lei­viais. Kiek­vie­nas jos gy­ve­ni­mo eta­pas bu­vo sa­vaip ža­vus.

Man svar­biau, kad gy­ve­na­me kaip gra­ži šei­ma, kar­tu au­gi­na­me nuo­sta­bią duk­rą, kar­tu esa­me at­sa­kin­gi.

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.