uk iai mokiniai bausmių nebi o
Brandos e zaminai – iššūkis moksleiviams. Kol vieni il ai ruošiasi artėjančiam žinių patikrinimui, kiti sukčiauja. Kai kuriose šalyse tai tapo rimta problema – tenka įsikišti net i teisėsau ai.
Vieni tam kaupia žinias, kiti – pinigus. Norėdami gerai išlaikyti egzaminus moksleiviai visame pasaulyje griebiasi įvairių gudrybių. Tiesa, kai kurie jų nueina per toli ir ima įžūliai sukčiauti.
Kai yra paklausa, atsiras ir pasiūla, todėl nenuostabu, kad į pagalbą sukčiaujantiems moksleiviams skuba suaugusieji, siūlydami galimybę gerai išlaikyti egzaminus už pinigus.
Tokius gudruolius skuba nubausti policijos pareigūnai, Singapūre sukčiai buvo nuteisti už tai, kad per egzaminus padėjo šešiems mokiniams.
Kitose šalyse sukčiaujančius moksleivius bandoma sudrausminti kitais būdais. Kad apsisaugotų nuo suktybių, organizatoriai į egzaminus mokinius verčia ateiti be kojinių. mai dėl sukčiavimo per egzaminų sesiją.
Lyg to būtų maža, Singapūro tyrėjai dabar įtaria, kad į sukčiavimo schemą buvo įsitraukusi ir egzaminų centro direktorė Poh Yuan Nie.
Direktorė iš viso to, kaip įtariama, neblogai pasipelnė.
Ji pati pasiūlė keliems studentams „pagalbą per egzaminą už tam tikrą mokestį“. Kaip vėliau pasirodė, ta pagalba buvo sukčių kompanija.
Įtariama, kad direktorei buvo sumokėta kone 8 tūkst. Singapūro dolerių (4,9 tūkst. eurų) rankpinigių ir dar daugiau nei po tūkstantį Singapūro dolerių (617 eurų) ji gavo iš kiekvieno mokinio, kuris išlaikė egzaminą.
Tiesa, egzaminų centro direktorė esą žadėjo visus pinigus grąžinti mokiniams, jei jie neišlaikytų egzamino arba gautų pernelyg prastą balą ir neįstotų mokytis toliau.
Dabar ji yra viena įtariamųjų sukčiavimo byloje. Kitos įtariamosios – Fiona Poh Min ir Feng Riwen – yra mokytojos. to apylinkių turėjo egzaminus iš naujo perlaikyti balandį.
„Tai tikras kankinimas. Paskutiniam egzaminui ruošiausi kiaurą dieną, keldavausi net vidury nakties, kad galėčiau mokytis.
Nerimauju, kad tie, kurie nusirašinėja, gaus geresnį balą nei aš. Labai sunkiai dirbu, tačiau žmonės mato tik rezultatą, o ne faktą, kad kas nors nusirašinėjo“, – skundėsi 15-metė Kirath Kaul, kuri buvo priversta balandį perlaikyti egzaminą.
OštaiBihare,vienojeskurdžiausių Indijos valstijų, už nusirašinėjimą iš įvairių mokyklų pašalinta daugiau nei 1 tūkst. mokinių.
Pernai paaiškėjo, jog visoje valstijoje aukščiausią balą per 2016 metų dailės egzaminą pelnė toli gražu ne mokinė, kaip manyta iki tol, o 42 metų vyras.
Tiesa išaiškėjo po to, kai aukščiausią balą per dailės egzaminą tariamai gavusi mokinė sukėlė daug įtarimų duodama interviu televizijai.
Paklausta, kas yra politiniai mokslai, mokinė atsakė, kad tai maisto gamybos mokslas.
Išsiaiškinus, kad mokinė egzaminus laikė ne savo galva, ji neteko sertifikato.
Biharo valstijos pavadinimas nuskambėjo visame pasaulyje ir 2015 metais. Tada buvo paviešinti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip tėvai lipa penkiaaukščio pastato sienomis.
Taip jie norėjo per langus perduoti savo vaikams atsakymus į egzamino klausimus.
Bandant išvengti panašaus absurdo Biharo mokymo įstaigų patalpose buvo sumontuotos stebėjimo kameros.
Be to, kiekvienas egzaminą laikęs mokinys buvo priverstas nusiauti batus, nusimauti kojines ir visa tai palikti prie durų.
„Visa tai rodo, kad švietimo sistema sugedusi“, – gailėjosi Politikos tyrimų centro vadovė Yamini Aiyar.
Ji dėl nusirašinėjimo epidemijos kaltina milžinišką spaudimą gauti universiteto diplomą.
Lygiai tiek pat yra kalta, anot Y.Aiyar, sistema, kurios užmojis – statyti naujas mokyklas, bet ne- sirūpinti, kas vyksta jų viduje.
Be to, Y.Aiyar pabrėžė, kad mokytojams ir mokyklų administratoriams nenaudinga kovoti su nusirašinėjimu. Jų finansinė sėkmė ir paaukštinimas priklauso nuo to, kokia dalis vaikų išlaiko egzaminus.
Mokinio Raghavo motina Sunita pirmą kartą su Indijos nusirašinėjimo mafija susidūrė centre, kuriame jos sūnus ruošėsi laikyti egzaminus.
„Mokytojas pasakė: „Jūsų sūnus labai silpnai išmano šiuos dalykus, ponia“, – pasakojo Sunita. – Mano sūnui mokslai nebuvo įdomūs, bet nenorėjau, kad jis liktų antriems metams.“
Tada mokytojas pasakė, kad galėtų duoti kontaktinius duomenis žmogaus, kuris persiųstų Raghavui atsakymus į matematikos ir ekonomikos egzamino klausimus. Nei atsakymų siuntėjas, nei gavėjas nežinotų tikrosios vienas kito tapatybės.
Sunita ilgai nedelsė ir sutiko su tokiu planu kartu su keturiomis kitomis šeimomis. Raghavas išlaikė visus egzaminus.
Knygos „Svajotojai: kaip jauni indai keičia pasaulį“(„Dreamers: How Young Indians Are Changing the World“) autorė Snighda Poonam yra įsitikinusi, kad jaunimas įtraukiamas į šešėlinę rinką, kai nebėra realių galimybių oficialioje darbo rinkoje.
Jie nesibodi sukčiauti norėdami gauti kuo geresnį išsilavinimą ir darbą. Indijoje kasmet į kvalifikuoto darbo rinką siekia įsilieti apie 17 mln. žmonių, bet būna tik maždaug 5,5 mln. darbo vietų.