Astro eros pabaiga Kubai nežada permainų
Tiesa, kubiečiai įspėja, kad revoliucijos lyderio aureolės neturinčiam prezidentui reikės savo valdžią pagrįsti grynai ekonominėmis pergalėmis.
„Naujasis prezidentas turės sukurti naują politinį sutarimą, nes jo taip lengvai nepaveldės.
Po dviejų ar trijų mėnesių žmonės gali pradėti klausinėti, kodėl jų gyvenimas dar nepagerėjo“, – įspėjo su Kubos kultūros ministerija susijusio reformistinio žurnalo „Temas“redaktorius Rafaelis Hernandezas.
Anot I.Giedraitytės, didelių pokyčių, susijusių su tuo, kad pasikeičia prezidentas, tikėtis neverta, nes R.Castro dar kelerius metus bus Komunistų partijos lyderis, o Kuboje sprendimus priima partija.
„Kita vertus – akivaizdu, kad R.Castro pasirinko įpėdinį, kuris galėtų aktyviau imtis reformų, kurios jau savaime reiškia tam tikrus prasidėjusius pokyčius. Kuboje pamažu vyks permainos, bet jos bus labai lėtos ir kontroliuojamos partijos“, – aiškino Lotynų Amerikos ekspertė.
Net ir per dešimtmetį R.Castro valdymo kubiečiai išgyveno daugybę pasikeitimų.
2008-aisiais iš brolio postą perėmusiam prezidentui atiteko Kuba, kurioje daugelis žmonių negalėjo turėti mobiliųjų telefonų arba kompiuterių, išvykti be leidimo ir vadovauti daugumai verslo įmonių ar net viešbučių.
O dabar R.Castro savo įpėdiniui palieka beveik 600 tūkst. verslininkų, daugiau nei 5 mln. mobiliųjų telefonų, kylančią nekilnojamojo turto rinką ir vieną greičiausiai besiplečiančių oro uostų.
Užsienio skola išmokėta. O turizmo mastas nuo atšilimo santykiuose su JAV padvigubėjo.
Privačiame sektoriuje, kurį pernai paskatino turizmo bumas, į Kubą pritraukęs 4,5 mln. keliautojų, dirba daugiau nei trečdalis kubiečių.
„Žmonės vengia kalbų apie politiką, tačiau keliavome su ispanakalbiais, kuriems vietiniai labiau atsivėrė.
Kubiečiams labai įdomu išgirsti, kas vyksta už salos ribų, skundžiasi kainomis, trukdymu plėtoti smulkųjį verslą“, – „Lietuvos rytui“pasakojo lapkritį po Kubą keliavęs Darius Buinauskas.
Lietuviui saloje teko pastebėti ir iškreiptą rinką, kuri sukūrė savus turtuolius, turinčius nuosavą mašiną ir ją už didžiulius pinigus nuomojančius tiems, kurie vežioja turistus iš vieno miesto į kitą.
O Kubos valiuta – dar atskiras klausimas.
M.Diazui-Caneliui teks iššūkis susidoroti su keista valiutos sistema, kurioje vieno tipo Kubos pesas yra vertas 4 centų, o kito, vadinamo kuku, – beveik 1 JAV dolerio.
Tokia sistema buvo sumanyta norint apsaugoti valstybės kontroliuojamą rinką, kurioje naudojami nacionaliniai pinigai, nuo išorinio pasaulio, kuriame prekybai naudojami keisti paruošti pesai.
R.Castro šiek tiek sumažino ir migracijos apribojimus.
Buvęs prezidentas leido išvykusiems kubiečiams išlaikyti savo turtą saloje ir socialines garantijas, jeigu jie namo grįžta bent kartą per dvejus metus.
Leidimas sukūrė ištisą naują klasę kubiečių, kurie uždirba pinigus užsienyje, bet investuoja juos Kuboje.
Maža to, daugiau nei 20 tūkst. kubiečių pasinaudojo teise grįžti namo ir atgauti nuosavybę. Tiesa, išvykstančių iš šalies skaičius vis dar gerokai didesnis – 2006– 2016 metais į JAV atvyko 463,5 tūkst. kubiečių, dar dešimtys tūkstančių pasuko į Ispaniją ar Ekvadorą, bet stebėtojai ragina nenusiminti.
„Regis, žmonės nesupranta, koks didžiulis pasiekimas yra pagaliau prasidėjusi apykaitinė migracija. Žmonės sugrįžta su prekėmis, perka privačius restoranus – tai visiška naujiena“, – aiškino kubietiškos diasporos ekspertas iš Niujorko Johno Jay kriminalinio teisingumo kolegijos Lisandro Perezas.
„Jis civilis, o ne kariškis, dažniau viešumoje pasirodo ne su uniforma, o su baltais marškiniais ir planšetiniu kompiuteriu.“
I.Giedraitytė
Vis dėlto, kad ir ką darytų Kuba, jos ateitis pastaraisiais metais sprendžiama Vašingtone.
„Pagrindiniai iššūkiai yra susiję ne su Kuba, o su JAV. Kaip jos keis savo politiką Kubos atžvilgiu?
B.Obamos pradėtas atšilimas labai daug žadėjo, net ir Majamio kubiečiai ekonominiai migrantai mėgino sugrįžti, bet griežtėjančios D.Trumpo kalbos gali viską pakeisti. Jei Vakarų požiūris griežtės, Kuba turės rimtų problemų“, – aiškino I.Giedraitytė.
Užsienyje partnerių taip pat negausu. Ištikimiausia Kubos sąjungininkė Venesuela dabar taip pat turi labai daug ekonominių problemų, todėl paramos iš jos tikėtis sunku.
Santykiams nepadeda ir dešimčių užsienio diplomatų Kuboje pernai patirti neįprasti sveikatos sutrikimai, kurių iki šiol negali paaiškinti mokslininkai.
Keistus garsus girdėjusiems kanadiečiams ir amerikiečiams prasidėjo galvos skausmai, miego sutrikimai ir nuotaikų kaita.
Iš pradžių kalbėta, kad taip jų smegenis paveikė paslaptingas „garsinis ginklas“, tačiau Kuba iki šiol neigė taikiusis į diplomatus ar jų šeimas.
„Dabar yra spėjimų, kad Kubos klausymosi įranga galbūt nebuvo pačios aukščiausios prabos ir sukėlė jiems sveikatos problemų, – svarstė politologė. – Netgi Kanada, kuri istoriškai buvo draugiškai nusiteikusi Castro šeimos atžvilgiu, nusprendė iš Havanos išsiųsti savo diplomatų šeimas.“
Naujajai Kubos valdžiai reikės spręsti ir išraiškos laisvės problemą. Šalyje vis dar nepriimta kalbėti apie politiką, mokyklose skamba revoliuciniai šūkiai, o užsienio naujienų ištroškę kubiečiai priversti ieškoti būdų apeiti užtvaras.
Pavyzdžiui, interneto neturintys žmonės čia gali nusipirkti juodojoje rinkoje platinamą „Savaitės paketą“(„El Paquet semanal“) – duomenų saugyklą, prikimštą naujausių filmų, serialų, žaidimų, naujienų, turkiškų telenovelių, sporto transliacijų, muzikos ir vaizdo klipų.
Paketo platinimas neteisėtas, tačiau toleruojamas, nes jame nė- ra valdžią kritikuojančios medžiagos ar pornografijos. Dėl to manoma, kad prie jo gali būti prisidėjusi ir valdžia, siekianti nuleisti garą, kad laisvių neturintis kubiečių katilas staiga nesprogtų.
„Kuboje internetas labai brangus – viena valanda ryšio kainuoja maždaug 1 eurą – ir sunkiai pasiekiamas.
Pagrindinis jo šaltinis – belaidžio ryšio zonos parkuose, tačiau kad juo naudotumeisi, reikia nusipirkti specialią kortelę, bet ir jų kartais gauti sudėtinga, o ryšys prastas. Tiesa, nepastebėjau, kad kokie nors puslapiai būtų blokuojami“, – pasakojo Kuboje lankęsis D.Buinauskas.
Kad ir kaip Havanos elitas norėtų likti įšaldytas laike, regis, pokyčiai neišvengiami. Partijai teks nuspręsti, kaip integruoti Kubą į globalizacijos procesą ir kokį kelią pasirinkti.
„Prieš penkerius metus buvau Kuboje ir lankiausi revoliuciniame muziejuje surengtoje parodoje apie Kiniją.
Buvo įdomu, kad parodoje pabrėžta, jog Kinijoje kiekvienas gyventojas turi dvi kreditines korteles. Regis, Kinijos pusiau atvertos ekonomikos, bet nelaisvos politikos modelis, kuriame yra derinamas socializmas ir vartotojiškumas, juos visai domina“, – pasakojo I.Giedraitytė.