osto paveldėto as pateptuosius paspaudė
Saudo Arabija – griežtų taisyklių šalis. Vyresnieji ten jaunuoliams rodo kryptį – iš pradžių draugiškai. Paskui, kai šie nenori nusileisti, – ir prievarta.
Kita vertus, jaunuoliai dažniausiai nesipriešina, seka paskui vyriausiuosius, kenčia pažeminimą, kol patys tampa tais, kurie duoda įsakymus.
Ir išaušta, kaip beduinai sako, „Buschra Chair“– geresnis rytas.
Abu šie žodžiai įgavo naują reikšmę nuo to laiko, kai ar Rijade lemiamas žodis ėmė priklausyti Saudo Arabijos Karalystės sosto įpėdiniui M.bin Salmanui, kuris visomis išgalėmis stengiasi pasipriešinti praeičiai.
Pastaruoju metu Saudo Arabijos sostinė ar Rijadas gyvena maišto nuotaikomis. Tiksliau, nedaug kas liko iš senosios tvarkos, kuri čia viešpatavo daugelį metų.
Vienas akivaizdžiausių to ženklų jau buvo matyti vėlų lapkritį, kai vyriausybė šimtus karališkosios šeimos narių, verslininkų ir kitų įtakingų Saudo Arabijos piliečių uždarė prabangiame viešbutyje „Ritz-Carlton“, kad iš jų atimtų menamai korupciniu būdu įgytus turtus.
Permainų vėjas juntamas ir kasdienybėje. Štai šią savaitę pirmą kartą per 35 metus viešai parodytas vaidybinis filmas – amerikiečių režisieriaus Ryano Cooglerio juosta „Juodoji pantera“(„Black Panther“). Moterys ir vyrai po seanso plojo, per jį valgė spragėsius. nus. Jis patikėjo sosto įpėdiniui dykumų valstybės atnaujinimą ir jau dabar suteikė jam regento (laikino valstybės monarcho. – Red.) valdžią.
MBS – taip savo tėvynėje vadinamas princas M.bin Salmanas – neseniai keliavo po JAV. Pačią pirmą dieną jį su visa pagarba Vašingtone priėmė Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas. Jis negailėjo pagyrų Saudo Arabijai ir vadino šalį gera drauge.
Tris savaites trukusią kelionę jaunasis Saudo Arabijos princas baigė Teksase, kur susitiko su abiem buvusiais Amerikos prezidentais Bushais – 93-ejų George’u H.W.Bushu ir jo 71 metų sūnumi George’u W.Bushu.
Per kelionę princas M.bin Salmanas susipažino su „Google“, „Facebook“, „Palantir Technologies“vadovais, korporacijos „Microsoft“įkūrėju ir filantropu Billu Gatesu. O su turtuoliu Richardu Bransonu aptarė kosmoso tyrimus.
Kalbėdamasis su jais princas pristatė savo ekonominių reformų planą „Saudi Vision 2030“, kuriuo siekiama sumažinti Saudo Arabijos ekonominę priklausomybę nuo naftos ir pritraukti JAV investuotojų.
Ši MBS kelionė daugeliui priminė tuomečio Saudo Arabijos karaliaus sūnaus ir vėlesnio jo įpėdinio Faisalo bin Abdulazizo kelionę prieš 75 metus. Anuomet užsimezgė ypatingas ryšys tarp JAV ir tik 1932 metais įkurtos dykumos valstybės.
Kaip ir karalius Faisalas, dabartinis Saudo Arabijos sosto įpėdinis trokšta absoliučios valdžios, tačiau turi mažai valdymo patirties – o tai kai kurie laiko pavojingu deriniu. deda žengti permainų keliu, ir niekas nežino, ar dramatiški pokyčiai duos rezultatų.
Tai – nauja era daugiau nei po 86 metų, kai čia pirmąkart buvo atrasta nafta ir Ibn Saudas pasiskelbė Saudo Arabijos karaliumi.
Nuo tada valdovų šeima jautėsi saugiai. Iki į valdžią atėjo M.bin Salmanas.
Į padėtį Saudo Arabijos sostinėje ar Rijade pravartu pažvelgti iš atstumo, pavyzdžiui, iš „Kingdom Centre“smaigalio – šis dangoraižis laikomas miesto simboliu. Atrodo, nepaliaujamos, svaiginamos pažangos simboliu.
„Kingdom Centre“pastatė Saudo Arabijos Karalystės įkūrėjo karaliaus Ibn Saudo anūkas princas Alwaleedas bin Talalas.
Pastarasis priklausė prie tų suimtųjų, kuriam „Ritz-Carlton“viešbutyje buvo nurėžta didelė jo turto dalis. Dabar neaišku, kokia spindinčio „Kingdom Centre“bokšto dalis jam apskritai priklauso.
Pačiame dangoraižio viršuje, 302 kilometrų aukštyje, driekiasi tiltas, vadinamasis „Sky Bridge“. Iš jo 360 laipsnių spinduliu atsiveria vaizdas virš dykumos plynaukštės, dabartinio ar Rijado. 1950 metais čia gyveno tik apie 80 tūkst. žmonių.
Pagrindinės sostinės gatvės pavadintos Saudo Arabijos karalių vardais.
Jie dykumos miestą ar Rijadą, pakloję milijardus dolerių, gautų už naftą, pavertė šiuolaikiniu plieno ir betono didmiesčiu, kuriame dabar įsikūrę daugiau nei 6 mln. gyventojų.
Žurnalas „Forbes“Saudo Arabijos įkūrėjo anūkui A.bin Talalui, kurio turtas vertinamas 18,7 mlrd. dolerių (15,1 mlrd. eurų), skyrė 45-ąją vietą – iki jo suėmimo lapkričio 4 d. dą pasiekė naktį dykumos stovyklavietėje, iš kurios jis nieko nenumanydamas nuskubėjo į ištaigingąjį „Ritz-Carlton“viešbutį.
Kai po beveik trijų mėnesių suėmimo milijardierius grįžo, jis buvo numetęs penkis kilogramus, jo plaukai atrodė dar labiau pražilę. Kas iš tikrųjų įvyko šiame penkių žvaigždučių viešbutyje, iki šiol neaišku.
Viename interviu princas Alwaleedas paneigė gandus apie kankinimą, prievartą ir žiaurų elgesį: „Aš turėjau viską, ten buvo kaip namuose.“
Tačiau artimas princo draugas vokiečių žurnalistui atskleidė, kad Alwaleedas prarado didelę savo turto dalį – ir žiniasklaidos koncerną „Rotana Group“.
Ambicingiausio princo projekto miniatiūrinis variantas stovi prie jo biuro įėjimo. Tai – sidabrinis piramidės formos dangoraižio maketas. Statinys turėjo tapti aukščiausias pasaulyje.
Jo statyboms buvo planuojama išleisti 1,2 mlrd. dolerių (970 mln. eurų). Teigiama, kad bokštas jau nebepapuoš ar Rijado. Vietoj šio statinio princo Alwaleedo koncernas „Kingdom Holding“turi investuoti į ateities miestą Neomą.
Tai – Saudo Arabijos sosto įpėdinio M.bin Salmano puoselėjamas projektas. Bet ir gandus dėl privalomų investicijų į Neomą princas Alwaleedas viešai neigia.
Neomas – 26,5 tūkst. kv. kilometrų zona – bus kuriamas šiaurės vakarinėje Saudo Arabijos Karalystės dalyje.
Investicijos į projektą pradiniame etape sieks 500 mlrd. JAV dolerių (404,2 mlrd. eurų).
Tai bus pirmoji pasaulyje speciali nepriklausoma zona, kuri, be Saudo Arabijos, apims kaimyninių valstybių – Egipto ir Jordanijos – teritorijas.
Neomo vadovu M.bin Salmanas paskyrė buvusios Vokietijos bendrovės, tarptautinio koncerno „Siemens“vadovą Klausą Kleinfeldą.
„Tai – didelio netikrumo ir nežinomybės laikas“, – sakė princo Alwaleedo verslo bičiulis.
Didžiulės vertės privačių bendrovių turtas perėjo į valstybės kontrolę. Kaip ateityje turėtų atrodyti „Kingdom Holding“ir kitų visame pasaulyje veikiančių koncernų vadyba, kokios teisės ir funkcijos dar liko ankstesniems savininkams, niekas nežino.
Saudo Arabijos Karalystės sosto įpėdinis Mo ammedas bin Salmanas yra pasiryž s šalį paversti šiuolaikiška – štai šią savait pirmąkart po 35 metų atidarytas kino teatras. Bet mainais už modernius pokyčius princas trokšta visiško pavaldinių paklusnumo.
si žema naftos kaina. Be to, pavojingai svyruoja tarp 35 ir 70 eurų už barelį.
Ir tai prasidėjo tada, kai buvo sukurta hidraulinio ardymo technologija, kuri padidina uolienų laidumą ir kartu gręžinio produktyvumą. Dėl jos JAV energetikos požiūriu tampa vis labiau nepriklausomos nuo Vidurinių Rytų.
Milijardinės Saudo Arabijos valiutos atsargos mažėja – iš kadaise buvusių daugiau nei 700 mlrd. dolerių neliko net 500 mlrd. Biudžeto deficitas šiais metais galėtų siekti mažiausiai 50 mlrd. dolerių (40,4 mlrd. eurų).
Saudo Arabijai reikia sumažinti ekonominę priklausomybę nuo naftos ir pereiti prie visuomenės, kuri gamina. Šaliai skubiai reikalingos darbo vietos.
19 proc. Saudo Arabijos gyventojų yra 15–24 metų. Tai reiškia, jog daugiau nei 5 mln. žmonių netrukus baigs mokyklas ir universitetus, jiems reikės darbo ir būstų.
Bet subsidijomis paremta ekonomika tam nėra pasirengusi. 70 proc. darbuotojų yra valstybės tarnautojai. Jie šaliai kainuoja daug, o dirba mažai.
Gatves tiesia ir namus stato, sodus veisia ir prižiūri, namų ruošos darbus atlieka filipiniečiai, pakistaniečiai ar indai. Daugiau nei 12 mln. užsieniečių dirba už kelis šimtus dolerių per mėnesį.
Dabar svetimšaliai darbininkai turi išvykti. Nauja apmokestinimo sistema jų įdarbinimą padarė nepatrauklų. Kai kurie užsieniečiai jau palieka Saudo Arabiją.
Uždaromi restoranai, maisto produktų parduotuvės, nedidelės statybų bendrovės.
Sukilimas vyksta iš viršaus, 32-ejų M.bin Salmano iniciatyva: jis maištauja prieš savo visuomenės dalį, kad taptų įtakingiausias.
Ar ateityje Saudo Arabijos gyventojai iš tikrųjų patys plaus savo automobilius ir pjaus veją? Ar kurs dujų ir vandens įrengimo bendroves ir dirbs statybos darbus?