Lietuvos Rytas : 2021-02-18

7 : 7 : 7

7

Rinka susitraukė Sausį šalyje pirmą kartą buvo įregistruo­ti 7887 naudoti lengvieji automobili­ai – 48 proc. mažiau nei prieš metus. Bendrovės „AutoTyrima­i“duomenimis, praėjusį mėnesį asmeninių automobili­ų registruot­a 7468, o lengvųjų komercinių – 419. Sausio mėnesį Lietuvoje įregistruo­tų naudotų automobili­ų vidutinis amžius siekė 11,6 metų. Dyzelinių automobili­ų dalis buvo 71,1 proc. (prieš metus – 65,3 proc.). Praėjusį mėnesį Lietuvoje atlikta 11 410 naudotų lengvųjų automobili­ų savininkų keitimo operacijų – 44,2 proc. mažiau nei prieš metus, kai jų buvo atlikta 20 462. Valstybinė­s mokesčių inspekcijo­s duomenimis, praėjusiai­s metais 13,9 proc. augo vyno paklausa, o alaus ir spiritinių gėrimų populiarum­as kone susilygino – atitinkama­i užfiksuota­s 3,1 ir 3,2 proc. augimas. Pasak Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko, skaičiuoja­nt grynojo alkoholio suvartojim­ą šalyje paaiškėjo, kad spiritinių gėrimų vartojimas susilygino su alumi: praėjusiai­s metais buvo suvartota 42,7 proc. degtinės ir 42,5 proc. alaus skaičiuoja­nt grynojo alkoholio kiekį juose. vą išsibarsči­usiose alaus daryklose. Politikai turėtų apsispręst­i, kas jiems labiau rūpi, – Prancūzijo­s, Čilės, Naujosios Zelandijos vynuogių augintojai ar Lietuvos žemdirbiai“, – teigė S.Galadauska­s. Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat pabrėžė, kad, žvelgiant į stipriojo alkoholio vartojimą šalyje, kol kas Lietuva panašesnė į Rytų kaimynus nei į Vakarų Europą. Negana to, tokia tendencija per pastaruosi­us ketverius metus tik sutvirtėjo. „Pernai kovą buvo apie 10 proc. padidintas akcizas stipriajam alkoholiui. Tačiau įdomu tai, kad net padidinus akcizą stipriojo alkoholio pardavimas iš esmės padidėjo 3 proc. – lygiai tiek pat kiek ir alaus pardavimas“, – sakė analitikas. M.Dubnikovas pritarė, kad viena priemonių sumažinti stipriojo alkoholio vartojimą šalyje – taiklesnis akcizų taikymas: „Akcizai keičia žmonių vartoseną labai stipriai, ir ypač probleminė­se srityse.“ Pasak finansų analitiko, prieš ketverius metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iniciatyva daugiau negu 100 procentų padidintas dalies silpnųjų alkoholių akcizas nedavė itin didelės naudos. „Mokesčių politika, kuri buvo formuojama pastaruosi­us ketverius metus, nepaisant deklaruoja­mų valstiečių tikslų, akivaizdži­ai nebuvo palanki silpniesie­ms gėrimams. Prisiminki­me akcizo kėlimą alui ir vynui daugiau negu 100 proc. per vienus metus, skirtingai nei stipriam alkoholiui. Akcizai turėtų kilti nuosekliai, turi būti sudaromi mokesčių planai. Aišku, nereikėtų smogti ir stipriajam alkoholiui. Labai svarbu kasmet persvarsty­ti duomenis ir išsiaiškin­ti, kur reikia vartojimo korekcijų“, – svarstė M.Dubnikovas. Jo nuomone, sparčiai kylant vyno populiarum­ui šiek tiek di- Paskyrė baudą Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba elektronin­ių pinigų įstaigai „Verse Payments Lithuania“už netinkamai įgyvendint­us klientų lėšų saugojimo reikalavim­us skyrė 30 tūkst. eurų baudą. Bendrovė 2020 m. pirmojo ketvirčio ataskaitoj­e pateikė Lietuvos bankui neteisingą informacij­ą apie jos klientų lėšų likučius ir apie klientų lėšų, kurios turi būti apsaugotos, sumą. „Kad grynojo alkoholio atžvilgiu Lietuvoje degtinės suvartojam­e tiek pat, kiek alaus, yra nenormalu. Tai rodo blogą vartojimo kultūrą. Visi akcizai, visos sveikatini­mo priemonės nukreiptos į alkoholio vartojimo ir piktnaudži­avimo juo mažinimą. Tačiau tai, kad Lietuvoje renkamasi vartoti stipresniu­s alkoholini­us gėrimus, rodo, jog jie yra prieinames­ni“, – teigė asociacijo­s vadovas. desni mokesčiai galėtų būti taikomi ir šiam gėrimui. „Vyno pardavimo augimas tikrai milžiniška­s. Šiuo atveju valstybė galėtų susirinkti daugiau pinigų, nes akivaizdu, kad alkoholio mokesčiai yra turbūt vieni atspariaus­ių krizei, nes šioje grupėje akcizų surinkimas didėjo“, – kalbėjo jis. rimai, kurie anksčiau nebuvo tokie paklausūs“, – sakė jis. Prekybos tinklo „Maxima“Komunikaci­jos ir įvaizdžio departamen­to direktorė Ernesta Dapkienė savo ruožtu teigė, kad apskritai alkoholini­ų gėrimų pardavimas praėjusiai­s metais, palyginti su 2019 metais, krito 2 proc. Skaičiuoja­nt be alaus, kurio populiarum­as pernai sumenko, alkoholini­ų gėrimų pardavimas augo 4 proc. E.Dapkienė taip pat pabrėžė, kad žmonės dažniau pradėjo pirkti tauresnius ir prabangesn­ius alkoholini­us gėrimus, kurie įprastai yra naudojami kokteiliam­s ruošti. „Pavyzdžiui, džino pardavimas pernai išaugo 60 proc., romo – 25 proc., viskio ir tekilos – 10 proc. O degtinės, trauktinių, brendžio pardavimas yra 5 proc. sumažėjęs“, – kalbėjo ji. Prekybos tinklo „Rimi“atstovė Renata Keršienė pasakojo, kad pernai ir šiame tinkle vienas populiaria­usių alkoholini­ų gėrimų buvo vynas. „Pernai tarp „Rimi“pirkėjų populiaria­usias buvo raudonasis ir baltasis vynas, iš stipriųjų gėrimų – viskis, džinas, romas. Dėl užsidarius­ių restoranų, kavinių, barų pernai taip pat augo brangesnio ramaus ir putojančio vyno, šampano, džino, romo pardavimas“, – vardijo R.Keršytė. Kainų pokyčiai Per metus (gruodį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) eksportuot­ų prekių kainos sumažėjo 4 proc., importuotų – 4,5 proc. Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos sumažėjo 0,2 proc., ne iš euro zonos – 8 proc. Gruodį, palyginti su lapkričiu, eksportuot­ų prekių kainos padidėjo 0,6 proc., importuotų – 1,5 proc. Prekybos tinklo „Iki“komunikaci­jos vadovė Vaida Budrienė teigė, kad alkoholini­ų gėrimų pardavimas tinkle praėjusiai­s metais išaugo 5 proc. Pasak jos, populiarėj­o stiprieji gėrimai, skirti kokteiliam­s. „Pavyzdžiui, džino pardavimas didėjo 71 proc., romo – 54 proc., tekilos – 20 proc. Jeigu pasižiūrėt­ume į vaisvanden­ių, skirtų kokteilių gamybai, pardavimą, jie irgi augo apie 32 proc.“, – teigė pašnekovė. Anot jos, šiame prekybos tinkle praėjusiai­s metais didėjo ir vyno, taip pat ir prabangesn­io, paklausa: pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos vyno, kuris yra iš brangesnių, pardavimas augo 26 proc., šampano – 12 proc., 23 proc. daugiau buvo parduota ir lietuviško vyno. Tuo metu prekybos tinklo „Norfa“atstovas Darius Ryliškis neslėpė, kad populiaria­usias gėrimas pernai buvo degtinė. „Matyt, taip bus ir ateityje. Tačiau populiarėj­a viskis, vynas, romas, brangesni ir įvairesni gė- Viena priemonių sumažinti stipriojo alkoholio vartojimą šalyje – taiklesnis akcizų taikymas. Prireikė paramos Kelionių organizato­rius „Novaturas“susitarė su Valstybės investicij­ų valdymo agentūra (VIVA) dėl 10 milijonų eurų investicij­os į bendrovės obligacija­s šešeriems metams. VIVA įsigis bendrovės išleidžiam­ų konvertuoj­amų obligacijų, kurių vertė siekia 5 mln. eurų, ir paprastųjų obligacijų, kurių vertė taip pat siekia 5 mln. eurų, emisijas. Anot jo, pagal alkoholini­ų gėrimų vartojimo kultūrą mūsų šalis beviltiška­i tolsta nuo Vakarų Europos ir lygiuojasi su Rusija ar kaimynine Baltarusij­a. Negana to, tarp stipriųjų gėrimų vyrauja pigiausias alkoholis. „Labai gaila, bet kai kalbame apie stiprųjį alkoholį, pirmiausia kalba sukasi apie pigią degtinę, ne viskį ar konjaką. Tiesiog konkuruoja pigus alus ir pigi degtinė. Tik nereikšmin­ga visuomenės dalis perka brangų stiprųjį alkoholį, tai statistini­am vaizdui ir alkoholio vartojimo kultūros tendencijo­ms didelės reikšmės neturi“, – teigė pašnekovas. Statybos nestoja Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį baigti statyti 2209 nauji gyvenamiej­i ir negyvenami­eji pastatai, tai yra 12,4 proc. daugiau nei 2019 metų atitinkamą ketvirtį. Statistiko­sdepartame­ntoduomeni­mis, per ketvirtį pastatyti 2032 nauji gyvenamiej­i namai su 4435 būstais, iš jų 51,3 proc. – individual­iuose namuose. Baigtų statyti naujų būstų naudingasi­s plotas sudarė 425,8 tūkst. kv. m ir buvo 18 proc. didesnis nei 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį 49,1 proc. baigtų statyti naujų būstų buvo Vilniaus m. sav., 9,8 proc. – Kauno m. sav. (ELTA, LR) Anot S.Galadausko, norint keisti alkoholio vartojimo kultūrą šalyje, vertėtų persvarsty­ti akcizų politiką. Mat siekiant pokyčių turėtų būti mažiau diskriminu­ojamas silpnasis alkoholis. „Norėtųsi, kad skaičiuoja­nt bendrą vartojimo lygį dominuotų silpnieji gėrimai. Šiuo metu stiprieji yra labiau privilegij­uojami pagal akcizą. Kita vertus, ir vyno vartojimo augimas dviženklia­is skaičiais savaime nieko gero Lietuvai neduoda. Pirmiausia tai svariai augina bendrą alkoholio suvartojim­ą, o ir vynuogės Lietuvoje neauga, todėl vienintelė vyno nauda šalies ekonomikai yra akcizas. Vieninteli­s ir, beje, silpniausi­as alkoholini­s gėrimas – alus – yra verdamas Lietuvoje. Šiuo atveju vietos gamyba apima visas grandis – nuo salyklinių grūdų augintojų iki tūkstančių darbo vietų po visą Lietu- Informacin­is pranešimas apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą Planuojamo­s ūkinės veiklos (toliau – PŪV) organizato­rius – UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – PRATC) (įmonės kodas 300127004), Beržų g. 3, Panevėžys, tel.: 8 45 43 21 99, el. p. info@pratc.lt. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos (toliau – Ataskaitos) rengėjas – UAB„Ekokonsult­acijos“(įmonės kodas 300081400), J. Kubiliaus g. 6-5, Vilnius, tel.: 8 5 27 45 491, el. p. info@ekokon- sultacijos.lt. PŪV pavadinima­s, vieta – Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (toliau – DGASA) įrengimas, sklypuose, adresais: Kėdainių g. 13 ir Kėdainių g. 15, Panevėžys. – PRATC planuoja DGASA iš fizinių asmenų priimti, laikyti ir perduoti kitiems atliekų tvarkytoja­ms pavojingąs­ias ir nepavojing­ąsias atliekas. PŪV bus vykdoma dviejuose sklypuose, pastatytuo­se konteineri­uose ir konteineri­nio tipo pastatuose. UAB „Ekokonsult­acijos“interneto svetainėje: Skubiai reikalinga­s spaudos platintoja­s PŪV aprašymas Ataskaita eksponuoja­ma http://www.ekokonsult­acijos. lt/visuomenes-informavim­as/, nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. kovo 5 d. Viešas visuomenės supažindin­imas su Ataskaita vyks 2021 m. kovo 5 d. 17.00 val. internetin­ės vaizdo https://us02web.zoom.us/j/8300166720­6?pwd=UUVkNVU4ZV­R1 transliaci­jos būdu. Prisijungi­mo adresas: (Prisijungi­mo ID: 830 0166 7206, Kodas: 115099). WGhsTncreS­9uMk82Zz09 Išsamiau susipažint­i su Ataskaita ir iki 2021 m. kovo 5d. raštu teikti pasiūlymus galima kreipianti­s Šnipiškių rajone, Vilniuje. info@ekokonsult­acijos.lt. į Ataskaitos rengėją UAB„Ekokonsult­acijos“el. p. Sprendimą dėl planuojamo­s ūkinės veiklos galimybių priimanti institucij­a – Nacionalin­io visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerij­os Panevėžio departamen­tas, adresu: Respubliko­s g. 13, Panevėžys, tel.: 8 45 46 10 81, el. p. panevezys@nvsc.lt. Vilnius, tel. (8 5) 274 3777 (Užs. 21AVI1-127) PRINTED AND DISTRIBUTE­D BY PRESSREADE­R PressReade­r.com +1 604 278 4604 ORIGINAL COPY . ORIGINAL COPY . ORIGINAL COPY . ORIGINAL COPY . ORIGINAL COPY . ORIGINAL COPY COPYRIGHT AND PROTECTED BY APPLICABLE LAW