AU­GUS­TĖ VE­D­RIC­KAI­TĖ

Į su­si­ti­ki­mą dai­ni­nin­kė Au­gus­tė VE­D­RIC­KAI­TĖ (32) at­ei­na su sū­ne­liu Ari­ju­mi. Ke­lių mė­ne­sių ma­žy­lis ra­miai snau­džia ir ne­truk­do po­kal­biui. Žiū­rė­da­mas į švy­tin­čią at­li­kė­ją ne­įtar­tum, ko­kį di­džiu­lį st­re­są ji pa­ty­rė dėl to, kad nau­ja­gi­miui te­ko iš­tver­ti dvi op

Zmones - - Šiame Numeryje: - MONIKA URBONAITĖ

Iš­gy­ve­ni­mai dėl sū­ne­lio li­gos – jau pra­ei­ty

Lie­pos pa­bai­go­je gi­męs sū­nus – Au­gus­tės ir jos my­li­mo­jo Ma­ri­jaus Šei­bo­ko pir­ma­gi­mis. Da­bar Ari­jus ra­mus, daug mie­ga, nu­bu­dęs pla­čiai šyp­so­si, ma­žais gurkšne­liais go­džiai ge­ria ap­link be­si­su­kan­tį mar­gą pa­sau­lį. Dar vi­sai ne­se­niai dėl jo gy­vy­bės ne­ri­ma­vo tė­vai ir tun­tas gy­dy­to­jų. Kodėl nu­ta­rei pa­si­da­ly­ti sa­vo istorija?

Šiuo me­tu Ari­jus svei­kas. Žvelg­da­ma į jį aš no­riu vis­ką pa­mirš­ti. Ste­biu sū­nų ir kar­tais net at­ro­do, kad nie­ko ne­bu­vo. Ta­čiau pa­pa­sa­ko­ti mū­sų is­to­ri­ją ma­ne įkve­pia ki­tos mo­te­rys. Pir­mą kar­tą apie tai pra­bi­lu­si su­lau­kiau ne­ma­žai jų laiš­kų su be ga­lo šil­tais žo­džiais. Su­pran­ta­ma, juk ne ma­no vie­nos sū­nus sir­go, ne aš vie­na iš­gy­ve­nau pra­ga­rą. Ma­mos man dė­ko­jo už drą­są kal­bė­ti. Iki šiol yra daug ko­vo­jan­čių už sa­vo vai­kų gy­vy­bes. No­riu pa­sa­ky­ti – gy­ve­ni­mas nė­ra vien bal­tas ar juo­das. Kar­tais mums ten­ka iš­gy­ven­ti pil­kus, ap­niu­ku­sius jo eta­pus. Kas Ari­jui bu­vo nu­ti­kę?

Kad kaž­kas ne­ge­rai, su­ži­no­jau 32-ą nėš­tu­mo sa­vai­tę. Ty­ri­mai bu­vo nuo­lat kar­to­ja­mi, ta­čiau gy­dy­to­jai ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kas yra blo­gai. Tik Ari­jui gi­mus bu­vo nu­sta­ty­ta re­ta li­ga,

jam iš­kart at­lik­ta su­dė­tin­ga žar­ny­no ope­ra­ci­ja. Po to pri­rei­kė ir ant­ro­sios. Gim­dy­mas pra­ėjo sklan­džiai?

Jis bu­vo il­gas. Pra­si­dė­jus są­rė­miams iš pra­džių bu­vau ska­ti­na­ma gim­dy­ti na­tū­ra­liai, gy­dy­to­jai tik pas­ku­ti­nė­mis mi­nu­tė­mis nu­spren­dė da­ry­ti ce­za­rio pjū­vį. Pa­me­nu, iš­gir­dau silp­ną ma­žy­lio bal­se­lį, slau­gės at­ne­šė jį arčiau ma­nęs, kad prieš iš­ve­žant į ki­tą li­go­ni­nę ga­lė­čiau bent žvilg­te­lė­ti ir pa­bu­čiuo­ti. Ži­no­jau, kad nie­ka­da ne­pa­mir­šiu jo vei­de­lio, o krū­ti­nę spau­dė ne­ri­mas.

Ma­ri­jus bu­vo ša­lia. Po gim­dy­mo jis bu­vo tar­pi­nin­kas tarp ma­nęs ir sū­naus, esan­čio re­ani­ma­ci­jo­je, pir­ma­sis pa­ėmė vai­ką ant ran­kų, pa­da­rė jo nuo­trau­ką, kal­bė­jo­si su gy­dy­to­jais. Pa­me­nu, kaip ne­kant­riai lauk­da­vau bet ko­kios žinios, nes apie nie­ką ki­ta gal­vo­ti ne­ga­lė­jau.

Jei kiek su­ne­rim­da­vau, Ma­ri­jus tvir­tai sa­vo vy­riš­kais žo­džiais su­pur­ty­da­vo. Jis nė kar­to ne­pa­ro­dė abe­jo­nės. Dar sy­kį įsi­ti­ki­nau, koks vy­riš­kas, at­sa­kin­gas ir rū­pes­tin­gas Ma­ri­jus yra. Kas pa­dė­jo ne­pa­lūž­ti?

Tie­sa, kad sun­kiau­siais gy­ve­ni­mo at­ve­jais ne­tu­ri lai­ko gal­vo­ti apie sa­ve. Vi­sos ma­no min­tys su­ko­si apie Ari­jų. Ži­no­jau – ne­ga­liu pa­lūž­ti. Du mė­ne­sius su sū­nu­mi pra­lei­dau li­go­ni­nė­je. Klau­siau­si gy­dy­to­jų prog­no­zių, ti­kė­jau, kad ma­no an­ge­lė­lis stip­rus, kad iš­tvers ir mes su Ma­ri­ju­mi bū­si­me lai­min­gi, gy­ve­ni­mu be­si­džiau­gian­tys tė­vai. Da­bar žvelg­da­ma į ran­dus ant sū­naus pil­ve­lio kal­buo­si su juo: „Ari­jau, pa­ma­ty­si. Pa­au­gęs mer­gi­noms ga­lė­si pa­sa­ko­ti, koks ko­vo­to­jas esi, kiek pik­tų vy­rų nu­ga­lė­jai ir mer­gi­nų ap­gy­nei.“Aš vi­są tą juo­dą lai­ko­tar­pį pa­lai­kiau sū­nų, vi­si tą da­rė­me. Kad esi ma­ma, su­pran­ti tuo­met, kai nie­ko svar­bes­nio už vai­ką tau ne­be­lie­ka.

Kol Ari­jus bu­vo re­ani­ma­ci­jo­je, kar­tu su Ma­ri­ju­mi kas­dien po ke­lis kar­tus va­žiuo­da­vo­me jo lan­ky­ti ir pra­leis­da­vo­me ten ne po vie­ną va­lan­dą. Ar­ti­mų­jų ir drau­gų skam­bu­čiai ne­si­lio­vė. Nusto­jau at­sa­ki­nė­ti. Pa­pras­čiau­siai ne­ga­lė­jau nie­ko nau­jo pa­sa­ky­ti apie vai­ke­lio svei­ka­tą. Tą lai­ko­tar­pį tu­rė­jau iš­lauk­ti. Kaip gy­ve­ni da­bar – ar tie­sa, kad grį­žai į sce­ną?

Taip. Pa­si­il­gau mu­zi­kos. Sten­giuo­si bū­ti lai­min­ga ir gyventi taip, kad tą lai­mę jus­tų ir ma­no ma­žy­lis. Ma­nau, jog ma­ma ne­ga­li ge­riau­sio ati­duo­ti sa­vo vai­kui, jei pa­ti yra ne­lai­min­ga. Vi­sos gra­žiau­sios dai­nos skir­tos Ari­jui. Daž­nai niū­niuo­ju jam įvai­riau­sias me­lo­di­jas ir ste­biu, kaip su­klūs­ta ir ima šyp­so­tis. Ne­ga­liu at­si­sa­ky­ti sce­nos ir tie­siog už­si­da­ry­ti na­muo­se su ma­žy­liu. At­ro­do, kad „su­per­ma­my­te“ne­bū­siu... Džiau­giuo­si, kad su ma­ni­mi su­tin­ka ir Ma­ri­jus, jis ne­prieš­ta­rau­ja lik­ti su sū­nu­mi dvie­se. Taip pat daug pa­gal­bos su­lau­kia­me iš jo ma­mos, jai tai pir­mas anū­kas, to­dėl la­bai my­li­mas ir le­pi­na­mas. Aiš­ku, pa­lik­da­ma ma­žiu­ką net trum­pam lai­kui, ne­pa­liau­ju skam­bin­ti ar­ba ra­šy­ti ži­nu­čių, klaus­da­ma, ar vis­kas ge­rai. Sy­kį net esu ga­vu­si iš mo­čiu­tės to­kį at­sa­ky­mą: „Su­si­tar­ki­me, jei bus kaž­kas ne­ge­rai, aš pa­ti pa­ra­šy­siu.“( Šyp­te­li.)

Grį­žęs po dar­bų, Ma­ri­jus pir­miau­sia at­ei­na pa­si­svei­kin­ti su Ari­ju­ku, tik po to su ma­ni­mi. Nak­ti­mis ke­liuo­si aš, ta­čiau tė­tis daug lai­ko pra­lei­džia bend­rau­da­mas ir žais­da­mas su sū­nu­mi. Jo­kių prob­le­mų kei­čiant saus­kel­nes ar mig­dant vai­ku­tį jam ne­ky­la. Pa­si­skirs­to­me dar­bais, bet su kū­di­kiu ant ran­kų dau­giau­sia lai­ko vis tiek pra­lei­džiu aš. Ne­įti­kė­ti­na, kiek daug da­ly­kų iš­moks­ti da­ry­ti vie­na ran­ka.

Be­je, tik da­bar, įsi­tvir­ti­nant ra­my­bei na­muo­se, sū­nus į mū­sų gy­ve­ni­mą įne­šė ro­man­ti­kos. Vi­sos tos ne­gan­dos, nors ir su­tvir­ti­no tar­pu­sa­vio ry­šį, tuo pat me­tu ne­ju­čia pri­ver­tė už­mirš­ti „mus“. To­dėl vi­sai ne­se­niai su Ma­ri­ju­mi su­or­ga­ni­za­vo­me pa­si­ma­ty­mą mies­te. Kol Ari­jų pri­žiū­rė­jo mo­čiu­tė, tik dvie­se iš­ėjo­me pa­žiū­rė­ti ki­no fil­mo. Bu­vo sma­gu at­si­pūs­ti, už­si­mirš­ti ir pa­žiū­rė­ti vie­nas ki­tam į akis iš nau­jo.

Klau­siau­si gy­dy­to­jų ir ti­kė­jau, kad ma­no an­ge­lė­lis stip­rus, kad iš­tvers ir mes bū­si­me lai­min­gi, gy­ve­ni­mu be­si­džiau­gian­tys tė­vai.

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.