Nau­jos aist­ros se­na­me trau­ki­ny

Nau­ją Agat­hos Ch­ri­s­tie de­tek­ty­vo „Žmog­žu­dys­tė Ry­tų eks­p­re­se“ek­ra­ni­za­ci­jos ver­si­ją pri­sta­tan­tis bri­tų ki­no kū­rė­jas se­ras Ken­ne­thas BRA­NAGH (56) mie­lai pa­sa­ko­ja ne tik apie kar­tu dir­bu­sias žvaigž­des, bet ir apie ypa­tin­gus sa­vo he­ro­jaus ūsus.

Zmones - - Apie Juos Kalba -

Kur­ti dar vie­ną ge­rai ži­no­mos is­to­ri­jos ver­si­ją vi­sa­da šiek tiek ri­zi­kin­ga. Be­ne ži­no­miau­sia Agat­hos Ch­ri­s­tie de­tek­ty­vi­nio ro­ma­no „Žmog­žu­dy­tė Ry­tų eks­p­re­se“ki­no ver­si­ja – 1974-ai­siais sta­ty­ta re­ži­sie­riaus Sid­ney Lu­me­to juos­ta. Su­do­min­ti se­na istorija nau­ją žiū­ro­vų kar­tą – ne­leng­va už­duo­tis net ir to­kiam gran­dui kaip bri­tų ak­to­rius, re­ži­sie­rius, pro­diu­se­ris ir sce­na­ris­tas Ken­ne­thas Bra­nagh, ku­ris iš­gar­sė­jo tiek vaid­me­ni­mis, tiek re­ži­suo­to­mis Wil­lia­mo Sha­ke­s­pe­are’o pje­sių ek­ra­ni­za­ci­jo­mis (už vie­ną jų – „Hen­ri­kas V“– bu­vo no­mi­nuo­tas „Os­ka­rui“ir kaip ge­riau­sias ak­to­rius, ir kaip re­ži­sie­rius). Ne vie­nus me­tus ža­vė­ję­sis Agat­hos Ch­ri­s­tie kū­ry­ba („jos su­ge­bė­ji­mas iš­lai­ky­ti pub­li­kos dė­me­sį – tie­siog pri­bloš­kian­tis. Vi­sa­da ti­kė­jau, kad jos kū­ri­niai nė­ra vien de­tek­ty­vi­nės is­to­ri­jos, juo­se yra kaž­kas dau­giau“), se­ras Bra­nagh su­do­min­ti žiū­ro­vus pa­ban­dė ne tik sa­vaip, nau­jo­viš­kai, dė­lio­da­mas dar 1934-ai­siais die­nos švie­są išvy­du­sią is­to­ri­ją. „No­rė­jau, kad pa­jus­tu­mė­te se­no­vi­nio gar­ve­žio kva­pą, ant jū­sų krin­tan­čio snie­go svo­rį. Is­to­ri­jos pra­džia bei pa­bai­ga ir kai ku­rie he­ro­jai fil­me yra ne to­kie kaip įpras­ta – tai mū­sų staig­me­na“, – int­ri­guo­ja kū­rė­jas. Į fil­ma­vi­mo aikš­te­lę jam pa­vy­ko su­k­vies­ti vi­są pul­ką ta­len­tin­gų žvaigž­džių – juos­to­je vai­di­na John­ny De­p­pas, Mi­chel­le Pfeif­fer, Pe­nélo­pe Cruz, Wil­lia­mas Da­foe,

ky­lan­ti žvaigž­dė Dai­sy Rid­ley, gar­bio­ji bri­tų ki­no ve­te­ra­nė Ju­di Den­ch. „No­ri­te, kad jū­sų fil­me vai­din­tų daug gar­sių ak­to­rių? Jums te­rei­kia įti­kin­ti ja­me fil­muo­tis da­mą Ju­di Den­ch! – kva­to­ja Bra­nagh. – Jos pa­var­dė tam­pa tar­si slap­ta­žo­džiu, ku­rį pa­sa­kius vi­sos žvaigž­dės iš kar­to iš­ta­ria „taip“.“

Pats Bra­nagh ir šį kar­tą dar­ba­vo­si abie­jo­se ka­me­ros pu­sė­se – ne tik di­ri­ga­vo veiks­mui iš re­ži­sie­riaus kė­dės, bet ir įkū­ni­jo vie­ną spal­vin­giau­sių juos­tos per­so­na­žų – kul­ti­nį sek­lį bel­gą Er­kiu­lį Pu­aro. Vie­nas gar­siau­sių ir mėgs­ta­miau­sių li­te­ra­tū­ros he­ro­jų pa­si­ro­dė net 33 Ch­ri­s­tie ro­ma­nuo­se ir pus­šim­ty­je ap­sa­ky­mų, o kai ra­šy­to­ja 1975-ai­siais nu­spren­dė jį „nu­žu­dy­ti“, ta­po pir­muo­ju iš­gal­vo­tu per­so­na­žu, ku­riam laik­raš­tis „The New York Ti­mes“pa­ra­šė ne­k­ro­lo­gą ir iš­spaus­di­no pir­ma­ja­me pus­la­py­je. Ar ži­nant, kad anks­čiau ek­ra­ne Pu­aro įkū­ni­jo dau­giau nei 20 ak­to­rių, tarp jų – to­kie gran­dai kaip Pe­te­ris Us­ti­no­vas, Or­so­nas Wel­le­sas ir Da­vi­das Su­chet, Bra­nagh ne­vir­pė­jo ke­liai? „Tik­rai ne, – šyp­so­si bri­tas. – Juk esu te­at­ro žmo­gus, o ten, tar­ki­me, Ham­le­tą ar ki­tus kla­si­ki­nius per­so­na­žus prieš ta­ve jau bū­na su­vai­di­nę tūks­tan­čiai ki­tų ta­len­tin­gų ko­le­gų. To­dėl be­lie­ka prieš juos nu­lenk­ti gal­vą ir su­kur­ti sa­vą­ją ver­si­ją.“

Kal­bant apie Er­kiu­lį Pu­aro, bū­tų tie­siog ne­pa­do­ru ne­už­si­min­ti apie jo ūsus, ku­riuos pa­ti Ch­ri­s­tie ap­ra­šo kaip „gi­gan­tiš­kus, veš­lius ir nuo­sta­bius“. Bra­nagh ne­sle­pia, kad jam te­ko nau­do­tis dirb­ti­ne vei­do puoš­me­na ir vi­za­žis­tų pa­gal­ba, nes už­siau­gin­ti sa­vų ūsų, ku­rie ati­tik­tų ap­ra­šy­mą, taip ir ne­pa­vy­ko. „Pa­ti­kė­ki­te, ge­rus de­vy­nis mė­ne­sius nuo­šir­džiai ban­džiau tai da­ry­ti, nau­do­jau­si vi­sais įma­no­mais veš­lių ūsų au­gi­ni­mo pa­ta­ri­mais, – juo­kia­si. – Tur­būt ne­tu­riu ūsų au­gi­mo hor­mo­no. Tuo pat me­tu svars­tė­me vi­sus įma­no­mus ūsų va­rian­tus – juk tai la­bai svar­bi sek­lio įvaiz­džio da­lis. Per­žiū­rė­jau gar­siau­sius ūsus fil­muo­se ir pa­veiks­luo­se, dar kar­tą skai­čiau Ch­ri­s­tie kny­gas. Jo­se ir ra­do­me vi­sus rei­kia­mus at­sa­ky­mus. Juk tais lai­kais gy­va­vo spe­cia­lios ūsų au­gi­ni­mo tai­syk­lės, pa­gal ku­rias svar­bu ne tik jų il­gis ir for­ma, bet ir tai, kiek cen­ti­met­rų ga­liu­kai tu­ri bū­ti nu­to­lę nuo au­sų ar no­sies.“Bra­nagh te­ko vie­nu me­tu dar­buo­tis abie­jo­se ka­me­ros pu­sė­se, tad vi­za­žis­tai pa­si­sten­gė, kad pri­tvir­tin­ti ūsus truk­tų ne il­giau nei 20 mi­nu­čių. „Pa­ti­kė­ki­te, juos ga­vęs tą pa­čią aki­mir­ką tap­da­vau Pu­aro ir pa­mirš­da­vau vi­sa ki­ta pa­sau­ly­je. Tai bu­vo tar­si mis­ti­nė su­per­ga­lia“, – ti­ki­na Ken­ne­thas Bra­nagh. Kaip šią mo­nu­men­ta­lią vei­do puoš­me­ną įver­ti­no žmo­na Lind­say Brun­nock? „Iš es­mės tei­gia­mai, bet aš jai la­biau pa­tin­ku be ūsų“, – šmaikš­tau­ja Bra­nagh. Su fil­mų dai­li­nin­ke Lind­say jie su­si­pa­ži­no se­ria­lo „Shack­le­ton“fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je ir po dve­jų me­tų drau­gys­tės 2003-iai­siais kuk­liai su­si­tuo­kė. Prieš tai Ken­ne­thas bu­vo ve­dęs ak­torę Em­mą Thomp­son, bet iš­si­sky­rė dėl sa­vo ro­ma­no su ki­ta ko­le­ge – He­le­na Bon­ham Car­ter. Be­je, bū­tent ji ir su­pa­žin­di­no Ken­ne­thą su Lind­say... Vai­kų po­ra ne­tu­ri, ta­čiau to ne­d­ra­ma­ti­zuo­ja. „Tie­siog į vie­nų gy­ve­ni­mus jie at­ei­na, į ki­tų – ne“, – yra sa­kęs Ken­ne­thas Bra­nagh.

Prieš ke­le­tą sa­vai­čių žy­mia­jam bri­tui bu­vo su­teik­ta gar­bė pa­lik­ti sa­vo pėd­sa­kus prie Los An­dže­le esan­čio „Chi­ne­se The­at­re“. Kad se­ras Ken­ne­thas Bra­nagh – vie­nas iš aš­tuo­nių žmo­nių, no­mi­nuo­tų „Os­ka­rui“už tą pa­tį fil­mą ir kaip ak­to­rius, ir kaip...

Se­ras Ken­ne­thas Bra­nagh su žmo­na Lind­say

Newspapers in Lithuanian

Newspapers from Lithuania

© PressReader. All rights reserved.