Koponupuan sinding id boros tinaru kapasi boros tinaru
Au nopo di tulun Kadazandusun mananom do parai Aiso nodi parai omoton diolo Au nopo di tulun Kadazandusun mimboboros boros tina Aiso nodi boros tinaru diolo
“Boros Rusod do Tinaru,” ka do tulun mantad pogun Malaya do moboros. Tulun Kadazandusun (KD) aiso topurimanan om pokimamaan miagal tulun mantad pogun Malaya do momusou, mongupus om moningolig (protect) do boros diolo mantad do atagak. Pomumusou (caring attitude) diolo do boros tinaru nopo nga agaras kopio om boros piniagal diolo do rusod tinaru.
Nung au momusou o tulun KD do boros tina, tumilombus yolo do atagakan do tinaru om boros tinaru. Katagakon do boros tinaru nopo nga iso koligaganan tagayo i hontolon do toinsanan komolohingan KD. Nun gatagak boros tina, aiso nodi o boros do potungkuson diolo do tanak om aiso nodi tinaru KD id pomogunan diti. Somonu do oinsanan nodi doti sinakagon do KD do mimboboros om mogiroromut id boros BM. noopo Kaantakan diti (katagakon do boros) apatut no daa do silihon diolo do iso kasaramaan tagayo (big concern).
Kasaramaan do modosi atagakan do boros tinaru diti minog kopio do pogiupan momusorou mantad no do atalang o kootuson taraat nung atagakan do boros o tinaru KD. Intangai timpu baino tulun KD au no mimboboros boros tina sundung po do id walai sondiri om doulu po om id labus walai miagal ko id kakadayan, id pitomutomuan, id sikulan, id upis porinta, id walai panambayangan, om id kopogirumaan maso modsinding montok momuondom do tadau Natal, tadau Kaamatan om nogi id kaantakan mongulud do abaabayan miagal ko poimagon boroson do pibatasan Piangayan (marriage vow) om manaandak do tadau kinosusuon (birthday).