Utusan Borneo (Sabah)

BOROS KADAZANDUS­UN NOKOTOPONG POMUSARAHA­N DO TULUN HEBREW NGA NOKURO TU YADAAN DO SANGANU?

- TUWA POMUSARAHA­N: Nulud Di Tatak Barambang @ Joseph Yabai

BOROS

Kadazandus­un

(BKD) mositi no do atampasi id pomogunan diti.

Nung opunso BKD, komoyon do tinaru Kadazandus­un (KD).

Tulun KD no o mogiigiyon sandad diti pogun mantad timpuuni. Di maso hiti po tulun British manamong diti pogun mantad do toun 1881 gisom toun 1963, au yolo minilo monuhu tulun KD popotuduk diolo boros KD ii milo daa gunoon do potudukon id sikulan tulun KD. Tulun KD sunuhu tulun Malaya do moboros do Boros Malaya (BM).

Tulun British poingalib nasaga popotuduk boros mantad pogun Malaya tu tulun KD sondiri au minokianu BKD potudukon id sikulan porinta do maso diri. Soira koturidong ii pisompurua­n Malaysia di toun 1963, nakalis-kalis (all of

) o tulun KD tuminumboy­o tisuhu porinta do moboros noopo id BM. Timpu baino diti atalang o katapatan diti binoros id pibarasan diti.

Nga do naamot diri, nokorikot id iso watas id Ranau om watas Lawas id Sarawak di koimpuunon toun 1960an nokorikot o piipiro tulun mantad Australia om England. Yolo nopo dino nga gompononuw (preachers) do naangayan tosonong mantad Kinorohing­an ii roinoitan di Injil Isa Al-Masih. Tulun dino osikap do mininsingi­lo boros KD om boros Iban.

Soira abaal nodi toilalaan diolo do boros dilo narait, nuhupan diolo o ulun KD om tulun Iban do pinapadali­n suang Buuk Panambayan­gan Kristian, ii roitan do Buuk Batos Wagu (New Testament) mantad do boros English kumaa boros KD om boros Iban. Au po alaid mantad baino do nadalin nogi do tulun Kadazandus­un om Iban ii Buuk Batos Laid (Old Testament).

Timpu baino diti, soginumu 66 Buuk mantad Batos Laid om Batos Wagu dino nadalin no id boros tinaru KD, Murut, Lunbawang om Iban. Kalansanan diolo do pinapadali­n suang Buuk dino id boros ngawi dilo narait nopo nga mooi do gunoon daa do tulun ngawi somboros boros dilo narait do monuduk, sumambayan­g om modsinding id walai panambayan­gan diolo id kinoyonon diolo id labus kakadayan hinonggo osompipi tulun diolo do otimung om tumimung. Buuk dino mongunsub daa do toinsanan molohing KD do moboros boros KD kumaa tanak do kosususu (newborn) mooi do kotungkus o boros KD kumaa sinagakon diolo.

Nga timpu baino Buuk dino ginompi do tulun KD id sisip do tolig toi ko pinosuang diolo id kaban togirot, toi ko pinotimpak diolo id sio potitimpak­an (table) ii au oguraguraa­n do longon diolo, om pointantu do akapal nodi tawu id sakai kulit do Buuk dino. Tulun KD sondiri ii mangada boros tinaru. Tulun ii minanansan­ganu Buuk dino apatut daa kopuriman do kogunaan kopomoguna­an Buuk dino. Kinopodoli­nan do suang Buuk dino id boros KD kointutuna­n do agaras o boros KD gunoon do monuduk suang Buuk dino ii basaan do tulun togumu id pototongko­p pomogunan diti.

 ??  ??

Newspapers in Malay

Newspapers from Malaysia