RUŠKES LÁDDUID
Náranašguovllus fuomášii
Inga Marit Anne Utsi lei vuolgán geahččat leat go muorjjit láddan, go fuomášii ládduid mat ledje ruškodan Náranaš geađgevieččahagas.
Inga Marit Anne Utsi lei mannan vahkkus murjenmátkkis Gaskkabeaivári guovllus. Son lea olu vánddardan dáin guovlluin, sihke murjema ja suidnema oktavuođas. Doppe leat guohtuneatnamat, mat leat seamma guovllus gos boltot Náranaš geđggiid.
– Lean ollu vánddardan dáin guovlluin, muhto in leat ovdal oaidnán ná ruškes čáziid. Dát gal čuozai čalbmái, lohká Utsi.
Ilgat vel oaidnit
Utsi muitala ahte su mielas lei ilgat oaidnit go luondu lei ná rievdan, go dán ii lean ovdal oaidnán. Son ballá ahte láddočáhci lea nuoskiduvvon ja ahte dat golgá johkii ja viidáseappo etnui.
– Mun balan dákkár nuoskideapmi billista min ráinnas luonddu ja min guohtoneatnamiid, dadjá Utsi.
Válddii mielde čázii
Utsi muitala ahte čáhceláttu lei ruškat, muhto orui maid dego suohkat oaidnit. Sus lei bohtal mielde go lei mátkkis, masa devddii ge ruškes láttočázii.
– Háliidan geahččat mii dáhpáhuvva čáziin, vuodju go, lohká Utsi.
Suohkan vuolgá iskat ládduid.
Guovdageainnu suohkanis, teknihkalaš ossodagas, dadjá Pål Norvoll ahte sii leat ožžon cavgileami ja oaidnán govaid ládduin Gaskkabeaiváris. Suohkanis áigo duorastaga vuolgit geahččat ládduid ja árvvoštallat maid galget viidáseappo dahkat. Jus mearridit čáhceiskosiid váldit, de suohkan diŋgo fitnodaga boahtit daid iskosiid váldit. Suohkan lohká áigut čuovvolit ášši ja gávnnahit mii lea dáhpáhuvvan.
Eai leat gullan ja oaidnán dán ášši birra
Lea fitnodat MQ Granite AS mii boaltu Náranaš geđggiid Gaskkabeaiváris. Stivrrajođiheaddji fitnodagas, Jan Ole Parken, ii loga gullan ja oaidnán dán ášši birra ovdal.
– Mis leat sierra rokkit gosa luoitit bázáhusaid. Mun sávan suohkan váldá minguin oktavuođa dán áššis, dadjá Parken. Ávvir čuovvola ášši.