p av s i sp stus spe d il damasis
Šimtais žmonių per gyvenim apsimetinėjęs redericas Bourdinas vadinamas geriausiu visų laikų apgaviku. Bet, kaip teigia pats įsikūnijimo meistras, tai jis darė ne norėdamas pasipelnyti, o tik stokodamas šilumos.
Prieš 20 metų amerikietė Carey Gibson atskrido į Ispaniją. Iš Teksaso ją čia atginė džiaugsminga žinia – Linareso policija aptiko prieš trejus metus dingusį jos brolį Nicholą Barclay.
Trylikametis San Antonijuje vieną 1994-ųjų dieną išėjo žaisti krepšinio su draugais ir negrįžo.
Tad 1997-aisiais sulaukusi žinios, kad jos brolis gyvas, 31-erių C.Gibson atskrido jo parsivežti.
Teksasiečių šeimai neužkliuvo, kad jų išsiilgtas brolis ir sūnus kalba su prancūzišku akcentu, jo akys – rudos, o ne mėlynos, o plaukai – kur kas tamsesni.
Ispanijos policininkai paaiškino amerikiečiams,kadvaikųprieglaudoje rastas paauglys buvo sukrėstas, pasakojo buvęs kankinamas, įtrauktas į pedofilų tinklą, o jo akys rudos dėl to, kad jo prievartautojai eksperimentuodami į raineles prileido dažų.
Namo pražuvėlį parsivežusi šeima tik po penkių mėnesių sužinojo, kad tai ne N.Barclay, o 23 metų prancūzas F.Bourdinas, Interpolo ieškomas dėl ne vienos ankstesnės apgavystės.
Talentingas apsimetėlis sugebėjo apgauti Ispanijos pareigūnus, JAV konsulatą, Federalinį tyrimų biurą (FTB) ir net paties N.Barclay šeimą. Tačiau jo sėkmė galiausiai išseko. tojas patvirtino, kad jis iš tikrųjų yra paauglys.
„Kai jis kalbėdavo ispaniškai, tapdavo ispanu. Kai kalbėdavo angliškai – anglu.
Žinoma, kad jis melavo, bet koks jis aktorius!“– gėrėjosi jo apgaule patikėjusi vidurinės mokyklos mokytoja Claire Chadourne.
Per savo „karjerą“F.Bourdinas buvo įsitaisęs įvairiose našlaičių prieglaudose, vaikų namuose, mokyklose ir ligoninėse Vakarų Europoje, Balkanuose, Skandinavijoje ir JAV.
JAV valstybės departamentas įspėjo, kad F.Bourdinas yra ypač sumanus apgavikas, „galintis apsimesti vaiku, kad pelnytų užuojautą“.
Pats prancūzas keliuose interviu neslėpė: „Aš esu manipuliuotojas. Mano darbas yra manipuliuoti žmonėmis.“ lė išaiškėdavo, jis tiesiog prisipažindavo ir išvykdavo į kitą miestą: „Mieliau pasitraukdavau pats, nei laukdavau, kol mane susems pareigūnai.“
Iki 1995-ųjų meluodamas policijai jis sukaupė nemažai įtarimų. Jo pėdsakais ėmė sekti ir Interpolas, o Prancūzijos televizijoje pasirodė laida apie keistą F.Bourdino gyvenimą.
Bet jo tai nesustabdė. 1997 metais Linareso našlaičių prieglaudoje atsidūrusio F.Bourdino laukė naujas išbandymas.
Vaikų rūpybos teisėjas nepatikėjo, kad keturiolikmečiu apsimetęs vyras sako tiesą, ir davė jam pasirinkti: arba F.Bourdinas pasako, kas esąs, arba bus paimti jo pirštų atspaudai.
Manydamas, jog pastarasis variantas reikštų tiesų kelią į kalėjimą, prancūzas nusprendė ne sukurti naują tapatybę, o apsimesti tikru žmogumi.
Vaikinas pareiškė, kad yra amerikietis, ir paprašė leisti paskambinti artimiesiems.
Bet jis skambino visai ne jiems. Apsimetęs Ispanijos policininku jis sugebėjo susisiekti su JAV nacionaliniu dingusių vaikų centru ir jo darbuotojos paklausė, ar jų duomenų bazėje nėra vaiko, kurio išvaizdą jis apibūdino panašiai į savo.
Sulaukęs žinios, kad prieš trejus metus dingo taip atrodantis N.Barclay, policininku prisimetęs F.Bourdinas džiaugsmingai pranešė, kad vaikas surastas Ispanijoje.
„Supratau, kad tai žiaurus pokštas. Tuo metu bet kokia kaina norėjau ištrūkti, tačiau kai išgirdau, kad manęs atvyksta pasitikti sesuo, kone sublogavau. Supratau, kad nebegaliu suvaldyti situacijos“, – vėliau teigė F.Bourdinas.
Gavęs tikrojo N.Barclay nuotrauką vyras nusidažė plaukus šviesiai, kad labiau primintų dingusį amerikietį, prisidengė šaliku ir kepure, tačiau atvykstančios C.Gibson apgauti nesitikėjo.
„Supratau, kad viskas baigsis, kai Carey įžengs į prieglaudą. Nemaniau, kad ji bent sekundę patikės, kad aš jos brolis. Bet ji puolė prie manęs ir apkabino“, – prisiminė vyras.
Madride jam buvo išduotas JAV pasas, o tada jis išvyko į Ameriką. Tiesa, Beverly Dollarhide savo at- siradusį sūnų oro uoste sutiko ne taip džiaugsmingai.
„Ji reagavo ne taip, kaip turėtum reaguoti suradęs pradingusį sūnų.
Galbūt ji suprato, kad kažkas ne taip“, – teigė jos sūnus Codey.
F.Bourdinas greitai prisitaikė prie gyvenimo JAV. Sužinojęs kokią nors detalę apie Barclay šeimą iš vieno giminaičio ją pakartodavo kitam, kad atrodytų, jog giminės reikalai jam seniai žinomi.
Tiesa, gyvenimas namelyje ant ratų Teksaso valstijoje nebuvo amerikietiška svajonė, kurios troško bėglys prancūzas.
Nuobodybė ilgai netruko. Praėjus pusei metų pareigūnai pradėjo domėtis keista paauglio istorija. O FTB agentų paimtas kraujo mėginys ir pirštų atspaudai atskleidė, kad N.Barclay tapatybę pasisavino daug vyresnis prancūzas.
1998 metais F.Bourdinas buvo nuteistas kalėti šešerius metus. Prancūzas atsiprašė šeimos teismo salėje, tačiau po kelerių metų išėjęs į laisvę ir grįžęs į Prancūziją savo darbą tęsė.
2003-iaisiais jis tapo keturiolikmečiu Leo Balley. Po metų – našlaičiu Rubenu Sanchezu Espinoza. Dar po metų Prancūzijos miesto Po nepilnamečių prieglaudoje atsidūrė penkiolikametis Francisco Hernandezas Fernandezas.
Šiuo vardu pasivadinęs F.Bourdinas gerą mėnesį apgaudinėjo visus vidurinės mokyklos darbuo- tojus, susirado nemažai juo susižavėjusių draugų, su kuriais žaisdavo kompiuterinius žaidimus ir čiuožinėdavo ant ledo.
Nuolat kepurę su snapeliu nešiojantis vyras aiškino, kad jo galvą bjauroja baisūs randai, todėl jis nenorėtų, kad juos pamatytų kiti vaikai.
Tiesa, apgavystė ir čia ilgai netruko. Viena mokyklos mokytoja pamatė televizijos laidą apie keistas F.Bourdino apgavystes ir suprato, kad F.Hernandezas Fernandezas – visai ne paauglys.
Paaiškėjo, kad kankinimo paliktų randų ant paauglio kūno nėra, o kepuraitė slepia tik į ketvirtąją dešimtį įkopusio vyriškio plinkančią galvą.
Apsimetėlis buvo nuteistas 6 mėnesių kalėjimo už dokumentų klastojimą.
Nors viešumas F.Bourdinui kainavo laisvę, galų gale suteikė ir laimės.
Apie jį išgirdusią prancūzę Isabelle sujaudino beviltiška vietos pasaulyje nerandančio tautiečio istorija, tad ji nusprendė, kad nori su juo susitikti ir susituokti.
Praėjus metams po pirmojo susitikimo, pora susituokė, o vėliau susilaukė ir dukters.
Tiesa, į 2007 metais vykusias vestuves F.Bourdino motina ir senelis neatvyko.
Jie negalėjo patikėti, kad tai nėra dar viena jo apgaulė. Visą likusį gyvenimą F.Bourdino motina liko įsitikinusi, kad jos sūnus –