Į i ij lip s ir sūriai
Didžiausia pasaulio gamykla vadinama Kinija pamažu virsta ir galinga vartojimo jėga. K jai gali pasiūlyti lietuviai
Įsižeidę dėl Tibeto dvasinio lyderio vizito Lietuvos valdžios koridoriuose kinai prieš keletą metų buvo pristabdę derybas dėl savo rinkos atvėrimo lietuviškiems gaminiams.
Pernai ledai buvo pramušti – pieno perdirbėjai gavo teisę eksportuoti į Kiniją.
Šią savaitę pradėtas ir pats eksportas, nors ir kuklokas. Pirmoji iš Lietuvos gamintojų Vilkyškių pieninė išplukdė konteinerį su 20 tonu mocarelos, kuri kinus pasieks vasarį.
Prieškeliasdienaskalbėdamas Davose Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, kurio vadovaujama šios šalies delegacija buvo didžiausia per visą Pasaulio ekonomikos forumo istoriją, tvirtino, kad pasaulio ekonomika panaši į milžinišką vandenyną, kurio palikti neįmanoma, o beprasidedančiame prekybos kare laimėtojų nebus.
Lietuva kaip tik siekia su Kinija nesirieti, pasinaudoti galimybe įsitvirtinti šioje rinkoje.
Labai gerai būtų eksportuoti kūdikių ir vaikų maistą, nes poreikis Kinijoje yra didžiulis.
I.Marčiulionytė
– Kaip sekasi mūsų šalies verslui sudominti kinus? – „Lietuvos rytas“pasiteiravo mūsų šalies ambasadorės šioje valstybėje Inos Marčiulionytės.
– Iš kitų ES valstybių patirties matome, kad čia įsitvirtinti užtrunka, bet kantriai dirbant rezultatai gali būti labai neblogi.
Galime tik pasidžiaugti stulbinamais airių laimėjimais – jie Kinijoje labai stiprūs. Pieno rinkoje, į kurią einame, taip pat.
Lietuva jau turi leidimus eksportuoti pieno produktus, pirmoji sūrių siunta jau keliauja į Kiniją.
Eilės laukia ir mėsos gaminiai. Tačiau įprastose ar elektroninėse Kinijos parduotuvėse jau galima rasti sausų lietuviškų pusryčių, užkandžių, alaus, putojančio vyno, kitų produktų.
Į šią rinką eksportuojamos žuvys ir žuvies produktai, tiktai norima gauti leidimą įvežti daugiau rūšių.
Savo atstovus jau turi lietuviško šokolado gamintojai. Labai gerai būtų eksportuoti kūdikių ir vaikų maistą, nes poreikis Kinijoje yra didžiulis. Beje, čia paklausūs ir produktai bei paslaugos seniems žmonėms.
– Kalbate daugiausia apie maistą, o kaip dėl kitokių gaminių ar paslaugų?
– Visai neprastai. Su kinų kompanijomis pradeda dirbti Lietuvos dizaineriai. Žinome, kad visai neblogai sekasi vaikams skirtų lietuviškų lipynių gamintojams. Yra ir lietuvių, gyvenančių Kinijoje, kurie ketina atidaryti lietuviškų produktų parduotuves.
Į šią rinką vis tvirčiau eina Lietuvos lazerių gamintojai. Antai praėjusių metų pabaigoje įmonė „Šviesos konversija“atidarė savo filialą Šendžene. O Henano provincijoje lietuviška ilgalaikės orlaivių nuomos bendrovė „AviaAM Leasing“kartu su kinų partneriais įkūrė bendrą įmonę.
Patys kinai ieško naujų krypčių į Europą, buvo ir bandomųjų traukinių į Lietuvą. Tačiau kol kas didžiausia bėda, kad sunku rasti krovinių kelionei iš Europos į Kiniją.
Kita vertus, kinai vis labiau ieško, kur įkurti savo logistikos centrus mūsų žemyne, nes elektroninė prekyba nuolat plečiasi.
– Turtėjantys Kinijos gyventojai vis dažniau leidžiasi į keliones po pasaulį. Ar yra galimybių iš to užsidirbti ir mūsų turizmo sektoriui?
– Šįmet tikrai tikimės proveržio. Nuo pernai rengiamas projektas su didžiausia kinų turizmo kompanija „Ctrip“, todėl netrukus kinai apie Lietuvą išgirs daug.
Dabar į Vilniuje vykstančią turizmo parodą „Adventur“irgi išvyko Kinijos turizmo aso- ciacijos, turizmo agentūrų atstovai. Praėjusių metų duomenimis, turistų iš Kinijos skaičius per 11 mėnesių buvo išaugęs 21 proc., bet vis tiek tai dar žemas rodiklis. Galime priimti daug daugiau kinų.
Vertėtų prisiminti ir jų tradicinės (mūsų vadinamos netradicine) medicinos galimybes. Portugalijoje ir kai kuriose kitose ES šalyse kinai yra įsigiję ligoninių, nes investuoja ir į šią sritį. Dabar kalbamės su partneriais, kurie mielai investuotų į Lietuvos privačias akių klinikas, jei atsirastų norinčiųjų.
Taip pat kalbama apie medicinos turizmą – gydymą Lietuvoje. Manyčiau, kad plastikos chirurgams galima privilioti daug potencialių klientų, nes tai labai populiari Kinijoje paslauga.