Papanaon karaja kopilitif miampai tototopot om opurokis - Musa
TAWAU: Pinosorou di Boyoon Montiri Sabah Datuk Seri Musa Aman o momuruan kolipitif tuh papanau karaja diolo miampai tototopot, otulid om opurokis montok papatantu do kopilitif sompori-pori kotilombus koponokialit om kotilombus monokialit montok popoingkawas kountungan.
Ka dau aratu kotungag toiso-iso kopilitif kikoompit kopio miampai papanau karaja ih haro impoon miampai ralan tonudon ngawi dilo.
“Nonggo nopo kopilitif tagayo, nung monijor dau au otulid ginawo, au otopot papanau do karaja dilo om tantu do kopilitif dilo do aratu nangku toiko haro ahal, katapi nung haro kopilitif tokoodo katapi monorina dilo kikoulalahon ototopot om aiso kohimayaan do kopilitif daiolo koburu mingkawas,” ka dau ontok pinotimpuun do Tadau Kopilitif Pogun 2017 Nayatan Pogun Sabah hiti, koniab.
Ontok timpu iso’i noboros di Musa do laang papaharo do kopurimanan haro kopilitif mositi poingkawason mooi do papanau karaja kopilitif id Sabah osiliu pialatan mongunsub doid mogigion songkoiyonon popoingkawas do rontob ‘sosioekonomi
Minoboros isio do minggisomnogi koporintaan pogun monulung koporintaan pisompuruan montok monokodung kotundaan kopilitif maya do kotundaan tulun kiguno di opurokis om osonong.
“Komitmen diti okito maya do pinamansaian iso kompleks pingludaan ih nointutunan sabaagi Longkod Pingludaan Kinalantayan Kopilitif id Kinarut, Papar ih winonsoi id sawat tana kilinaab 15 ekar ih pinosodia do koporintaan pogun.
“Asil do pinongukaban longkod diti, kiginumu 13,000 puru om upisor kopilitif nakaanu minongoluda maya do mogisusuai kaganaan ponorinaan kopilitif,” kawagu dau.
Namot dilo, Boyoon Monunurat Komontirian Padagangan Suang Pogun, Kopilitif om Kopomogunaan Datuk Seri Jamil Salleh minoboros do papanau karaja kopilitif pogun nokoponurat kosunion kopongunsub kopio miampai 13,428 kopilitif nokorijisto id Malaysia miampai kopuruan 7.7 riong gisom Disember 2016. Koinsasanai dilo, papanau karaja kopilitif pogun nokoponurat do ‘model syer’ om yuran kiginumu RM13.99 bilion om harata kakamot om kinoonuan kopilitif sompori-pori kigatang RM130.74 bilion om RM39.66 bilion, ka dau.
“Tumanud do kopoilaan diti papanau karaja kopilitif nopo nga pialatan ponoluod poinggagayo doid kotundaan ‘sosioekonomi’ pogun om nogi kotoboi mongorulan balanja koposion tulun ngawi,” kawagu dau.
Minoboros Jamil do kapamanaan kopilitif Malaysia baino obuli royohon sabap au nodi pinosurat sabaagi kosunion ‘sosial’ noopo katapi ‘entiti ekonomi’ ih kaanu monokialit kotopong miampai tinan poniagaan ih kamampu monokialit kotopong miampai tinan poniagaan suai.Bernama